- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netrukus Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Kroatijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rusijos knygynų lentynose pasirodys šešiolika Lietuvos rašytojų kūrinių.
Paraiškas Lietuvos kultūros instituto vykdomai Vertimų skatinimo programai teikia užsienio leidyklos, kurios susidomi galimybe pristatyti savo skaitytojams vieną ar kitą kūrinį iš Lietuvos.
Akivaizdžiai populiariausias užsienio knygų rinkose šiuo metu yra Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“: latvių skaitytojams jį pristatys leidykla „SIA Apgāds Mansards“ ir vertėja Dace Meiere, vengrų – „Typotex Publishing Ltd.“ ir vertėja Aranka Laczházi, bulgarų – leidykla „Panorama“ ir vertėja Antonija Penčeva.
Pasak Vertimų skatinimo programą koordinuojančios Lietuvos kultūros instituto projektų vadovės Vakarės Smaleckaitės, U. Radzevičiūtės romano sėkmė liudija, kad neretai vienas knygos vertimas atveria kelius kitiems – „Žuvys ir drakonai“ jau pradėjo savo sėkmingą pažintį su Vokietijos ir Austrijos skaitytojais per šių metų Lietuvos ypatingąjį prisistatymą Leipcigo knygų mugėje (Corneliuso Hellio vertimą išleido „Residenz Verlag“), 2018-aisiais Romo Kinkos išverstas romanas išeis Jungtinėje Karalystėje (leidykla „And Other Stories“).
„Kaip minėjo šių metų Vilniaus knygų mugėje apsilankiusi Britų tarybos literatūros programos direktorė ir Londono knygų mugės valdybos narė Cortina Butler, leidyklose dirbantys redaktoriai veikiausiai nemokės lietuvių kalbos, bet neretas gali perskaityti ir įvertinti į vokiečių, prancūzų ar kitą kalbą išverstą kūrinį – didėjantis lietuvių literatūros vertimų skaičius Vokietijos rinkoje gali daryti tiesioginę įtaką, tarkime, britų leidėjams, kurie tradiciškai atsargiai žiūri į verstinę literatūrą apskritai“, – svarstė V. Smaleckaitė.
Pernai ruošiantis 2016-ųjų prisistatymui Leipcigo knygų mugei Vertimų skatinimo programos prioritetas buvo vokiškieji vertimai. Kryptingos pastangos lėmė tai, kad vokiečių skaitytojams Lietuva pristatė 26 knygas. 2018 m. išvakarėse, kuomet artėja Baltijos šalių Market Focus programa Londono knygų mugėje, telkiamos pastangos sudominti Jungtinės Karalystės leidėjus.
Vertimų skatinimo programa finansuos Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (leidykla „Peirene Press“, verčia Delija J. Valiukenas), Renatos Šerelytės „Vardą tamsoje“ („Noir Press“, vertimas – Marijos Marcinkutės), Sigito Parulskio romaną „Tamsa ir partneriai“ (leidykla „Perter Owen Publishers“), Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knygą „Magnetic North. Conversations with Tomas Venclova“ (leidykla „University of Rochester Press / Boydell & Brewer“) ir poezijos rinktinę (leidykla „Parthian Books“).
Taip pat, siekiant suaktyvinti literatūros vertimus į anglų kalbą ir į procesą įtraukti daugiau vertėjų, šią vasarą Lietuvos kultūros institutas kartu su Britų literatūros vertimų centru ir Norvičo rašytojų centru organizuoja vertėjų iš lietuvių į anglų kalbą dirbtuves Norviče ir finansuoja penkių perspektyviausių vertėjų dalyvavimą.
Dar viena tendencija – užsienio leidėjų susidomėjimas lietuvių klasika: neseniai Ispanijoje pasirodė Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“ (vertė Carmen Caro Dugo, leidykla „Librería y Editorial Remacimiento“), Kristijono Donelaičio „Metus“ jau skaito italai ir ispanai, netrukus prie jų prisijungs prancūzai. Jau išėjo D. Grinkevičiūtės prisiminimų knyga vokiečių, prancūzų kalbomis. Leipcige triumfavusi vokiškoji Antano Škėmos „Balta drobulė“ („Guggolz Verlag“, vert. Claudia Sinnig) Vokietijos žiniasklaidos įvardijama kaip tikras įvykis, o A. Škėma vadinamas lietuviškuoju Albert‘u Camus. Neatsitiktinai Lietuvos kultūros institutas jau gavo užklausų dėl „Baltos drobulės“ iš Olandijos ir Prancūzijos leidyklų.
2017-2018 m. pasirodys du Tomo Venclovos ir Ellen Hinsley knygos „Magnetic North. Conversations with Tomas Venclova“ vertimai: į lenkų kalbą kūrinį verčia Maria Ochab (leidykla „Fundacja Zeszytów Literackih“), į ukrainų – Vyacheslav Tsyba (leidykla „Duch i litera“) bei knyga anglų kalba (iki šiol pristatytas tik vokiškas jos leidimas). Latvijos skaitytojai laukia ne tik U. Radzevičiūtės romano, bet ir Danutės Kalinauskaitės „Skersvėjų namų“ (leidykla „SIA Apgāds Mansards“, vertimas – Indros Brūverės-Darulienės). Be T. Venclovos ir E. Hinsley knygos, dar du kūriniai išeis Ukrainoje: Algirdo Juliaus Greimo „Apie dievus ir žmones: tautos atminties beieškant“ (leidykla „Kyiv-Mohyla Academy Publishing House“, vertimas – Vladyslavo Prostsevicho) ir Vytauto Račicko „Berniukai šoka breiką“ (leidykla „The Old Lion Publishing House“, vert. Dmytro Cherednychenko).
Vertėja į kroatų kalbą Mirjana Bračko ėmėsi Jurgio Kunčino „Tūlos“ („V.B.Z.“) ir Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ („Disput d.o.o“). Lenkijoje bus išleisti Vilniaus ir Kauno architektūros gidai („Fundacha Centrum Architektury“, vert. Kamil Pecela). Dvi knygos pasirodys Rusijoje: Tomo Sauliaus Kondroto „Žalčio žvilgsnis“ („Ivan Limbakh Publishing House“, vert. Tomas Čepaitis) ir Algirdo Juliaus Greimo 100-mečiui skirta autorių kolektyvo rinktinė „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu atžvilgiu“ („Legorussia SAS“, vert. Maria Zavyalova).
Lietuvos kultūros instituto kuruojama ir vykdoma Vertimų skatinimo programa yra tęstinė programa, kurią dar 2001 metais pradėjo tuomet veikusi VšĮ „Lietuviškos knygos“. Šią veiklą vykdančios institucijos keitėsi, tačiau programa niekada nebuvo uždaryta ir kasmet pagal galimybes jai visada buvo skiriamas finansavimas. Per 16 metų jos dėka išleistos 246 Lietuvos autorių knygos 29 kalbomis – mažiausiai po 15 lietuviškų knygų kasmet.
Per metus skelbiami du konkursai, kurių metu teikiamos paraiškos. Visas paraiškas vertina 5 nepriklausomų ekspertų (literatūros kritikų, vertėjų ir literatūrologų) komisija. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – aukštos kokybės literatūra, patikimi ir profesionalūs vertėjai, perspektyvi ir aktyvi leidykla. Finansuojami ne tik knygų, bet ir vadinamieji bandomieji vertimai – kūrinių ištraukos, kurias vertėjai vėliau pristato galimiems leidėjams.
Reikšmingą ir ilgalaikę įtaką Vertimų skatinimo programai daro Instituto reguliariai organizuojami užsienio šalių leidėjų vizitai, kurių metu jie susipažįsta ne tik su autoriais ir literatūros rinka, bet ir su šalies kultūra apskritai. Taip pat vertėjų seminarai bei rezidencijų programos, sudarančios sąlygas lietuvių literatūrą verčiantiems vertėjams asmeniškai susitikti su verčiamų knygų autoriais, literatūros ekspertais, konsultuotis archyvuose bei atnaujinti žinias apie svarbiausias išleistas knygas.
Pernykštis Vertimų skatinimo programos biudžetas: apie 4 tūkst. eurų skirta bandomiesiems vertimams, per 100 tūkst. eurų – knygų vertimams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...