„Džiaugiamės atsiradusia galimybe sutvarkyti XIX a. pabaigoje iškilusią mūrinę sinagogą,  liudijančią tuometinės Alytaus bendruomenės aukštą kultūrinį ir ekonominį lygį. Atkreipkime dėmesį, kad po XX a. pradžios gaisrų atstatyta sinagoga tapo viena iš svarbiausių atkuriamo Alytaus centro dominančių. Joje išlikę ir turtingi interjero elementai ─ autentiškas polichrominis dekoras pagrindinėje sinagogos maldų salėje. Šiuo metu svarbiausia yra stabilizuoti Alytaus sinagogos būklę, sutvarkyti stogą, kuris buvo kiauras. Atlikus šiuos avarijos grėsmės pašalinimo darbus, vanduo nebeardys sienų mūro ir sinagoga bus apsaugota, vėliau darbai bus tęsiami“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Alytaus sinagogos pastato ir rabino namo komplekso sinagogos pastatas – istorizmo laikotarpio originalus plytų statinys su autentiškais eksterjero dekoro elementais ir turtinga interjero polichromija. Jis stovi kairiajame Nemuno krante, Kauno ir Užuolankos gatvių sankirtoje, Vakarų fasadu atgręžtas į Užuolankos gatvę. Manoma, kad vakarinėje Alytaus dalyje pirmoji medinė sinagoga pastatyta 1856 m. Istoriniai šaltiniai teigia, kad jos vietoje XIX a. pab. buvo pastatyta dabartinė mūrinė sinagoga. Sinagogos mūras yra pažeistas drėgmės ir druskų. Šiuos procesus paspartino ne tik netinkamas pastato naudojimas XX a. antrojoje pusėje, bet ir smarkiai užkilęs žemės lygis iš Pietų pusės.

Sinagoga yra vientiso tūrio, vieno ir dviejų aukštų. Ji sumūryta iš gelsvų ir raudonų plytų, netinkuota, dengta dvišlaičiu šiferio stogu. Jos planas ─ netaisyklingas keturkampis, su Vakarų pusėje atskirta siaura dviaukšte dalimi, suskaidyta dviem skersinėmis sienomis. Rytų pusėje yra erdvi vienaaukštė vyrų salė, į kurią patenkama per prieangį. Rytų sienos tarplangiuose yra iliuzinės tapybos liekanų. Vakarų pusėje įrengta moterų galerijos patalpa. 

Alytaus sinagogos pastato tvarkybos (konservavimo, remonto, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo) darbus šiemet finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Alytaus miesto savivaldybe. Iš viso sinagogos tvarkybai buvo skirta 94,5 tūkstančių eurų, iš kurių 69,5 tūkst. eurų ─ iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos. Kultūros paveldo departamentas ir Alytaus miesto savivaldybė rado galimybių papildomai skirti lėšų sinagogai tvarkyti, todėl bus atlikta daugiau darbų, nei buvo planuota metų pradžioje, skelbiama Kultūros paveldo departamento pranešime.

XVI a. Alytuje jau kūrėsi daugiau ar mažiau organizuota žydų bendruomenė. Gausesnį žydų bendruomenės kūrimąsi Alytuje paskatino po karų, gaisrų ir maro nuniokotų miestų apgyvendinimui skirta Lietuvos Respublikos valdovo Augusto III 1737 m. privilegija, kvietusi į miestus „lenkų, lietuvių ir vokiečių žydus, kurie seniai to nori ir to prašė". Kahalas (religinis administracinis žydų bendruomenės vienetas) Alytuje minimas nuo 1765 m. Tarpukario Alytaus žydų bendruomenė buvo ne tik gausi, bet ir gerai organizuota.

Istoriniai duomenys teigia, jog tarpukariu Alytuje galėjo būti ne tik mūrinė sinagoga, bet  veikti ir daugiau maldos namų, nes žydų tautybės gyventojų buvo apie 2000. Antrojo pasaulinio karo metu Alytaus apskrities viršininko raporte Alytuje minimos trys sinagogos: dvi ─ Dariaus ir Girėno gatvėje, o trečioji  mūrinė ─ Kauno g. 9. Žydų bendruomenės egzistavimas Alytuje pasibaigė kartu su Antruoju pasauliniu karu. Išgrobstytas ir apleistas sinagogos pastatas ilgai stovėjo nenaudojamas. Vėliau čia buvo įrengtas druskos sandėlis. Šiuo metu pastatas yra taip pat nenaudojamas, sutvarkius ją ketinama pritaikyti kultūrinėms reikmėms, dalį patalpų skiriant Alytaus žydų bendruomenės muziejui.