- Aura Baltrušaitytė, menotyrininkė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartu su paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ Kauno paveikslų galerijoje atidaryta ir kita ekspozicija, nenutolstanti nuo avangardinio meno, – „Vieno laiško istorija“. Parodos kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė kertine parodos ašimi pasirinko vieną eksponatą – laišką, rašytą 1999 m. Jo autorius – Jonas Mekas.
1999 m. Kauno paveikslų galerijoje buvo atidarytas „Fluxus“ kabinetas, supažindinantis smalsuolius su fluxus menu ir jo iniciatoriumi J. Mačiūnu. Tuometis muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis kabineto įkūrimo proga sumanė fluxišką atvirlaiškių akciją, kuri papildytų naujai įkurtą kabinetą. Fluxus judėjimo įkarštyje menininkai patys nevengė žaismingo atvirlaiškio formato, kuris buvo pigi, lengvai prieinama priemonė pakovoti prieš sistemą ir į fluxus meną įtraukti eilinį darbuotoją. Puikus to pavyzdys – Beno Vautiero atvirlaiškis „Paštininko pasirinkimas“. Šio atvirlaiškio abi pusės vienodos, todėl abiejose buvo galima įrašyti du adresatus, pageidautina – skirtingus. Toks kurioziškas laiškas pakliuvęs į paštininko akiratį sukūrė nejaukią dilemą: darbuotojas turėjo nuspręsti, kam atvirlaiškį perduoti. Jei šis pokštas likdavo nepastebėtas, adresatą padiktuodavo likimas – kuria puse paštininkas atvirlaiškį perskaitydavo, ten jis ir nukeliaudavo.
1997 m. pasirodė J. Meko autobiografija „Laiškai iš niekur“.
Kauno paveikslų galerijoje vykdyta akcija paprasta – visi menininkai gavo vienodą atvirlaiškį, kurį turėjo paversti į fluxus meno kūrinį, pratęsdami vienoje pusėje pateiktą frazę „FLUXUS is...“ (liet. fluxus yra). Kitoje pusėje atvirlaiškio centre laišką prižiūri J. Mačiūno atvaizdas su lagaminu rankoje (gal šiame lagamine jis laiko fluxus rinkinį?). Šioje pusėje matoma vieta pašto ženklui, adresatui, galerijos adresas ir trumpas prierašas, pašto menas skirtas J. Mačiūno kambariui atidaryti.
Kuratorė, kuriai buvo patikėta užduotis surasti menininkų adresus ir išsiųsti šiuos atvirlaiškius, kreipėsi į J. Meką. Būdamas artimas J. Mačiūno draugas, sužinojęs apie akciją ir J. Mačiūno kabinetą, J. Mekas ne tik pasidalijo menininkų adresais, bet ir parašė laišką, kuriame kreipėsi į J. Mačiūno ir fluxus draugus, ragindamas prisidėti prie akcijos. Laiško kopija buvo išsiųsta kiekvienam menininkui, o šiandien matoma ir galerijoje.
Parodoje galima išvysti vykusios akcijos rezultatą – žaismingą atvirlaiškių kolekciją su skirtingomis menininkų interpretacijomis, kas jiems yra fluxus. Vieno atvirlaiškio teigimu, fluxus yra pats J. Mačiūnas, kito – pieštas šuo. Yra ir tokių menininkų, kurie teigė, kad fluxus yra visur ir tebevyksta.
Dalis menininkų, įkvėpti kabineto idėjos, kartu su atvirlaiškiais muziejui padovanojo ir įvairių meno kūrinių, kurie ir šiandien papildo fluxus kabinetą, pavyzdžiui, J. Meko ar Philipo Cornerio dovanos. Po ekspozicijos stiklu slepiasi ir ikoniška Marianne Eigenheer padovanota „Milo Veneros prijuostė“.
Ši akcija ir J. Meko įsitraukimas susilaukė grandininės reakcijos, po kurios muziejus buvo papildytas naujais kūriniais. Menininkas Saulius Valius į muziejų pasikvietė J. Mačiūno draugą Ay-O, kuris 2001 m. sukūrė instaliaciją „Juodoji skylė“. Instaliacijos įrengimo dokumentacija taip pat matoma parodoje.
Kitas „Vieno laiško istorijoje“ rodomas kūrinys – J. Meko dovana muziejui, kuris poetiškai užbaigia ekspoziciją, prasidėjusią J. Meko laišku – filmas „Destrukcijos kvartetas“. Nuo pat 2000-ųjų J. Mekas žaidė su vaizdinės medžiagos pateikimu ir atrado naują eksponavimo būdą savo kūrybai. Kiekvienam iš skirtingų trumpų filmų menininkas naudoja vis kitą ekraną, kurie kartu kuria skirtingų televizijos kanalų įspūdį, žiniasklaidos ir naujienų masiškumą.
Keturiuose nesinchronizuotuose ekranuose galima matyti skirtingų naikinimo apraiškų, simboliškų ir tikrų destrukcijos momentų, susijusių su politika, terorizmu ir menu. Pirmame ekrane J. Mekas destrukciją tapatina su buldozerio griaunama siena. Nors sienos naikinimas atliepia kūrinio temą, tačiau tikroji destrukcija slypi jos paskirtyje, mat J. Mekas įamžino Berlyno sienos griuvimą.
Kitame ekrane matomas gaisro įvykis – Daniaus Kesmino „Ugnies linijos“ įamžinimas, nufilmuotas Niujorke. Trečias kvarteto vaizdas – Rugsėjo 11-osios teroristinė ataka. Paskutinė kvarteto dedamoji dalis – menininko Nam June Paiko performanso kadrai, kuriame jis sulaužo pianiną.
Neįvardydamas matomų kadrų, menininkas ne tik neišskiria iš prigimties gana skirtingų destrukcijos apraiškų, bet jas sugretina, nepalikdamas aiškiai skiriančios ribos, apeliuodamas į kiekvieno sąžinę atpažinti, kas yra tikra destrukcija – menas ar politika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos3
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
„Gintarinė pora“ – neblėstanti tradicija4
Gegužės pirmasis savaitgalis Lietuvoje neatsiejamas nuo tradicinių tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ ir koncerto, skiriamo Motinos dienai. ...
-
Garažų vyrų gyvenimo kontrastai: yra vienas dalykas, kuris juos vienija7
Prieš kelerius metus pradėjęs gvildenti vyriškumo temą, fotomenininkas Justinas Stonkus ją tęsia. Lankytojų vertinimui – garažų vyrai ir įtraukūs jų pasauliai. ...
-
Edukacija, kai susilieja teatras ir pedagogika2
Prie jau keturioliktus metus Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) rengiamo festivalio „Nerk į teatrą“ programos kūrėjų šiemet prisidėjo ir vengrų teatro menininkas Gáboras Takácsas. Jis – Káva Dramos / Te...
-
Kaip nepasiklysti informacijos sraute?
Ar kada pagalvojote, kad knygos gali tarpusavyje megzti dialogus? Net ir tos, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, kurių žanrai, komunikacijos formos, o gal net ir vertybės išsiskiria. Ar ne taip būna ir su žmonėmis? Mieliau užs...
-
Koncertas filharmonijoje: jausmų apsuptyje2
Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“. ...
-
Vienatvėje sunkiau (iš)būti komfortiškam nekomforte1
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi...
-
Legenda apie Pilėnus: kitoks požiūris į didvyriškumą12
Kauno teatro mylėtojai netrukus išvys intriguojančio menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus kūrinio „Pilėnai*“ premjerą. Projekto pavadinimą pažymėdami žvaigždute autoriai pabrėžia: tai – ne opera, o performansas...
-
Kaune – baikerių fiesta po atviru dangumi: pramogos, muzika ir simpatiškiausio rinkimai31
Tradiciškai pirmąjį gegužės šeštadienį Lietuvos kelius, miestus ir miestelius užplūsta motociklininkai – šią dieną, jau 33 metus iš eilės, jie mini oficialų motociklininkų sezono atidarymą. Kaunas – n...