Quantcast

Interjeras pagal principą „mažiau yra daugiau“

Neperkrauti detalių ir spalvų, aiškios struktūros, griežtų formų, kompaktiški, funkcionalūs – taip apibūdina savo sukurtus dviejų nedidelių butų interjerus architektė Vaida Kandratavičiūtė. Jie skirti jauniems žmonėms, didmiesčio gyventojams, ir atspindi jų gyvenimo būdo, poreikių ir estetikos suvokimo tendencijas. Svarbų vaidmenį čia vaidina principas "mažiau yra daugiau": kiekviena detalė gerai apgalvota – taip kuriamas vientisumo pojūtis.

Turi nemažai panašumų

Abu būstai yra naujos statybos Vilniaus daugiabučiuose, abu – netoli sostinės centro. Vienas iš jų – 40 kv. m ploto, dviejų kambarių, o kitas šiek tiek didesnis – 56 kv. m ploto, jame – trys kambariai. Pirmajame – svetainė vienoje erdvėje su virtuve ir atskiras miegamasis bei vonia, antrajame svetainė taip pat sujungta su virtuve, be jų, dar yra miegamasis ir nedidelis darbo kambarys, sanitarinis mazgas. Tiek vieno, tiek kito planinė struktūra netipiška.

"Pastaruoju metu nedidelės kvadratūros butai gana populiarūs. Žmonės renkasi patogesnę lokaciją mieste, daugiau bendravimo, komandiruočių, kelionių, tad būstai, ypač jaunimo, kompaktiški ir lakoniški. Aktyvus socialinis gyvenimas verda viešosiose erdvėse, o namai skirti jaukiai ramybei ir kokybiškam poilsiui, – aiškina V.Kandratavičiūtė. – Maži, bet patogūs. Ir daiktų jų šeimininkai dar nėra prikaupę tiek daug, tad vietos užtenka viskam, o tinkamas išplanavimas užtikrina komfortą."

Abu būstus jungia ir šviesių sienų dangų bazė bei kelias erdves jungiantys elementai, pavyzdžiui, skaidraus stiklo vitrinos – pertvaros metalo rėmuose. Šis interjero elementas padeda išlaikyti erdvės pojūtį. Abiem butams parinktos praktiškos ir lengvai prižiūrimos apdailos medžiagos, kad tvarkymui netektų gaišti daug laiko, o pasikeitus aplinkybėms ir prireikus juos išnuomoti, tai taip pat būtų nemažas pranašumas.

Šviesios, beveik baltos lubos ir sienos, natūralaus medžio grindys dvelkia estetine švara, lengvumu. Pusiausvyros nesutrikdo akcentinės spalvos, viename bute tai subtili žalia, kitame – šilta mėlyna. Pasak interjerų kūrėjos, mažesniajame jaunatvišką maištingumą spinduliuoja papildomos juodos detalės (metalinis vitrinos rėmas, juodai nudažyta siena, šviestuvai, staliukas). Griežtos geometrinės formos ir metalo rėmai, panaudoti balduose ir stiklo pertvarose, suteikia interjerams struktūriškumo.

Visi abiejuose butuose esantys korpusiniai baldai, tarp jų ir su metaliniais rėmais (lentyna prieškambaryje bei stalas didesniajame ir virtuvės salos dalis mažesniajame) suprojektuoti V.Kandratavičiūtės. Tuo siekta interjerų vientisumo, o kartu sukurti kulminacinę ašį, kuria, kaip ir buvo numatyta, tapo metalo vitrinos, viename – balta, kitame – juoda, ir metalo konstrukcijų baldai. Šiuos interjerus galima vadinti moderniais dėl minimalių lakoniškų formų ir medžiagų.

Abiejuose interjeruose sąmoningai pasirinkta tokia stilistika, kad liktų pakankamai vietos čia gyvenančio žmogaus kelionių, mokslų, draugų ir atsiminimų įspūdžiams kaupti.

Erdvė įspūdžiams kaupti

Abiejuose interjeruose sąmoningai pasirinkta tokia stilistika, kad liktų pakankamai vietos čia gyvenančio žmogaus kelionių, mokslų, draugų ir atsiminimų įspūdžiams kaupti – suvenyrams, nuotraukoms, knygoms, meno kūriniams, talismanams. Jie čia atkeliaus palaipsniui, pamažu užpildys sienas, lentynas, stalus. Jie ir bus tos ryškesnės, išskirtinės detalės, atspindinčios būsto šeimininkų identitetą, suteikiančios jam savitumo, ypatingą charakterį.

Išplanavimas labai funcionalus, tačiau, kad būtų pasiekta tokio rezultato, teko įdėti nemažai pastangų. "Dėl to buvo pasitelktos stiklo pertvaros, išgriautos ar pailgintos sienos (viename iš butų pailginome koridoriaus sieną, kad tilptų patogesni baldai virtuvės zonoje ir būtų labiau atribotas laužytos geometrinės formos prieškambaris). Rekuperacijos, kitos inžinerinės sistemos, kurias reikėjo paslėpti, lėmė lubų dizaino sprendimus", – apie techninius aspektus kalba architektė.

Virtuvės suprojektuotos nedidelės, minimalistinės, tenkinančios svarbiausius poreikius, sujungtos su svetainėmis. Miegamieji, kaip minėta, nuo šių bendrųjų zonų atskirti stiklo petvaromis. Paprastai tokio dydžio bute gyvena vienas arba du žmonės, kurių poreikiai sutampa, tad erdvės vientisumas leidžia patogiau, laisviau jaustis. Bet toks patalpų išdėstymas turi ir trūkumų – mažiau akustinės izoliacijos, daugiau sklindančios šviesos, kai ją norisi apriboti, tai ne visuomet įmanoma.

Stiklo intarpų pertvara su dvivėrėmis durimis buvo naudojama įvairių laikotarpių interjeruose. Bėgant laikui keitėsi tik tam laikotarpiui būdingi stilistiką formuojantys kompoziciniai jos elementai. Lygi metalo konstrucija su stiklo intarpais šiandien nėra naujiena. Anksčiau galbūt buvo labiau paplitusi visuomeniniuose interjeruose (kavinės, restoranai ir pan. objektai), bet ir privačiuose interjeruose ją galima sutikti kaip akcentinę detalę. Šios pertvaros tinkamos ne tik patalpoms atskirti, bet ir joms suskirstyti į zonas, pavyzdžiui, dušo kabinai atskirti.

Gero dizaino filosofija

V.Kandratavičiūtei artimas žinomo anglų dizainerio Terence Conrano požiūris: jis teigė, kad geras dizainas yra apgalvotas, kuriame išlaikyta pusiausvyra, kai nieko nėra nei per daug, nei per mažai. Jis susideda iš 98 proc. sveiko proto (patogumo) ir 2 proc. paslaptingumo, kurį dar galima vadinti menu arba estetika. Geras dizainas turi veikti nepriekaištingai, jo sukūrimo kaina turi tenkinti vartotoją, teikti jam praktinį ir estetinį džiaugsmą, o šis pojūtis kiekvienam iš mūsų paprastai yra skirtingas.

"Tad ir erdvės tam džiaugsmui turime palikti kiekvienam individualiai", – pastebi architektė ir sako, kad jos tikslas yra sukurti patogius, stilingus, praktiškus ir užsakovo individualumą atspindinčius, jo gyvenimo būdui pritaikytus namus, kuriuose jis gerai jaustųsi. Erdvė patogi ir funkcionali, visi daiktai turi savo vietas, šviesos tiek, kiek reikia. Apgalvota viskas –  nuo baldų, buitinės technikos iki smulkių interjero detalių ir būtent tam žmogui tinkančių ir patinkančių spalvų, tekstūrų. Kad kaskart čia sugrįžus jį apgaubtų šiluma ir jaukumas.

Šis kelias ne visuomet lengvas, dažnai pirmieji užsakovų lūkesčiai būna nerealūs, nesuderinami su esamos erdvės ypatumais, o įsivaizduojama stilistika tokia marga ir chaotiška, kad primena kakofoniją. Ir tik pradėjus dirbti, po truputį atskleidžiant realias galimybes, išravint stilistines piktžoles, ima formuotis tikrasis suvokimas, atsiranda susikalbėjimas. Tai ir yra apgalvotas dizainas, kuris gimsta iš diskusijų, sunkesnių ar lengvesnių ginčų, – taip sukuriamas džiuginantis rezultatas, mintimis apie sudėtingą kūrybinį procesą dalijasi pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių