- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai šeštadienį minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną apie šimtas žmonių susirinko į tautininkų eitynes Vilniaus centre.
Katedros aikštėje eitynių dalyviai būriavosi su trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Tautininkų sąjungos vėliavomis, pasipuošę tautine atributika, su Gediminaičių stulpus vaizduojančiomis detalėmis, laikė skelbimą „Už jūsų ir mūsų laisvę“ lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.
Eitynių dalyviai eiseną link Lukiškių aikštės pradėjo skanduotėmis „Lietuva – lietuviams“, „Lietuva“, „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų”, „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).
Nuolatinis šių eitynių dalyvis, buvęs Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila sakė, kad anksčiau eitynės kaip opozicinės sulaukdavo daugiau dalyvių, tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą tapo vienijančiu faktoriumi ir alternatyvos poreikis – mažesnis.
„Čia ne kokios partinės eitynės, čia tradicinės tokių pažiūrų žmonių eitynės, matyt, nebus, kaip prieš dešimt metų, kai buvo apie dešimt tūkstančių žmonių, jos buvo tokios kaip opozicinės eitynės, o Ukrainos karo kontekstas verčia ieškoti vienybės, dialogo. Eitynės ir yra dialogo būdas, o kitiems gal atrodo, kad čia kažkokie fašistai renkasi, arba taip bent propaganda skelbdavo anksčiau“, – BNS sakė G. Songaila.
Eitynės ir yra dialogo būdas, o kitiems gal atrodo, kad čia kažkokie fašistai renkasi, arba taip bent propaganda skelbdavo anksčiau.
Jis taip pat teigė, kad eitynėmis norima atkreipti dėmesį į valdančiųjų politiką, kuria vadino dviveidiška – ginti Ukrainos teisę būti ukrainietiška, bet naikinti lietuviškumą.
„Tikslas yra atkreipti dėmesį į lietuviškumą, lietuvybės padėtį šalyje, Ukrainos karo kontekste – valdančiųjų veidmainiškumą, kad Ukrainai reikia padėti ginti jos ukrainietiškumą, o Lietuvoj kitas veidas atsuktas, reikia tą lietuviškumą naikint, tą rodo ir asmenvardžių įstatymo rašybos priėmimas, ir siūlomas atseit konstitucinis lietuvių kalbos įstatymo projektas“, – kalbėjo G. Songaila.
Eitynių dalyvė 42 metų „jaunąja pensininke“ prisistačiusi Laima Trinkienė sakė jose dalyvaujanti pirmą kartą, apie eitynes sužinojusi iš feisbuko.
„Esu lietuvė, bet bendrauju su kitų tautų irgi žmonėmis, nes pasaulis, žemė, yra skirta visiems, ar lietuvis, ar rusas, ar lenkas, ar vokietis. O dalyvauju todėl, kad tai ypatinga mūsų diena, mūsų iškovota nepriklausomybės diena, kai tapome nepriklausomi ir galime kalbėti savo gimtąja kalba, kas yra labai svarbu, suprasti, užjausti, palaikyti viena skitą“, – BNS sakė eitynių dalyvė.
Patriotinėmis Kovo 11-osios eitynėmis vadinamas renginys ankstesniais metais sutraukdavo daugiau žmonių, kaip ir sulaukdavo kritikos kaip nacionalistinės. Pernai šiose eitynėse dalyvavo apie 200 žmonių, anksčiau – keli šimtai, tūkstantis žmonių.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą2
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu6
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises1
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo29
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Premjerė: Kaune vyksta verslo ir technologijų sinergija62
Kauno verslo ir naujųjų technologijų plėtra, investicijos, kultūra ir Vyriausybės dėmesys Kaunui – apie tai „Kauno diena“ kalbėjosi su ministre pirmininkė Ingrida Šimonyte. ...