- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies prezidentui ir daliai opozicijos narių reikalaujant keisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją bei persvarstyti galimybių paso taikymą, valdantieji sutinka, kad rizikoms valdyti taikomų priemonių kompleksas nuolat turi būti peržiūrimas.
Vis dėlto, jų nuomone, Vyriausybė, reaguodama į naujosios omikron atmainos plitimą, jau yra priėmusi atitinkamus sprendimus, todėl svarstyti apie didesnius pokyčius reikėtų tik įvertinus visas aplinkybes. Galiausiai valdantieji kelia klausimą, ar, be galimybių paso, yra kitų priemonių, padėsiančių suvaldyti pandemiją.
Kritiką ir raginimus atmeta
Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai paraginus Vyriausybę kuo skubiau keisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šalies vadovo kritiką ir raginimus atmeta. Anot jos, sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, o ne į šalies vadovo „pataikavimus rinkėjams“.
„Nuo pat Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžios, atsižvelgdamas į epidemiologinę situaciją bei ekspertų rekomendacijas, šis Ministrų Kabinetas priima reikalingus sprendimus pandemijos valdyme. Todėl ir dabar dėl epidemijos valdymo matome, kad Vyriausybė keičia su omikrono atmaina susijusią strategiją, yra pakeisti izoliavimosi algoritmai“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu pridurdama, kad sprendimai dėl galimybių paso ir kitų valdymo priemonių keitimo bus priimami tik tada, kai to reikalaus situacija.
Norėtųsi, kad prezidentas atsakingai telktų visus Lietuvos žmones kovoje su koronavirusu, o ne pasirinktų girdėti tik dalį visuomenės.
„Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija neabejotinai, matydami duomenis ir kasdien lanksčiai vertindami ir reaguodami į situaciją, priims sprendimus tada, kai matys, kad to reikalauja situacija, o ne dėl to, kad prezidentas nori pataikauti savo elektoratui“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
TS-LKD frakcijos seniūnės nuomone, nuolat viešai išsakoma šalies vadovo kritika Vyriausybei dėl pandemijos valdymo strategijoje daromų klaidų neprisideda prie visuomenės vienijimo.
„Norėtųsi, kad prezidentas atsakingai telktų visus Lietuvos žmones kovoje su koronavirusu, o ne pasirinktų girdėti tik dalį visuomenės“, – pridūrė TS-LKD frakcijos seniūnė.
P. Peleckio / BNS nuotr.
V. Mitalas: dabar reikia nesiblaškyti
Nors Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas neabejoja, kad pandemijos valdymo strategiją reikės keisti, jo teigimu, priimti naujus sprendimus šiuo metu yra dar per anksti.
„Man atrodo, kad dabar, kai atvejų skaičius šoka labai stipriai į viršų, tai pagrindinė žinutė iš valdžios turėtų būti ta, kad būkite atsargūs, apribokite savo dalyvavimą visuomeniniuose renginiuose ar kontaktinį darbą, kol šita kreivė nesumažės iki visiškai saugaus lygio. Man atrodo, tik tada galimybių pasas ir kitos valdymo priemonės turi būti ir bus peržiūrėtos“, – teigė V. Mitalas.
Dabar reikia nesiblaškyti, nors sakoma, kad omikronas ne tiek daug žalos padaro kiek kitos atmainos, bet skaičiai vis tiek yra dideli.
„Dabar reikia nesiblaškyti, nors sakoma, kad omikronas ne tiek daug žalos padaro kiek kitos atmainos, bet skaičiai vis tiek yra dideli ir turime artimiausiomis savaitėmis susikaupti ir tada galėsime peržiūrėti visas strategijas. Pareiškimai, kad reikia dabar daryti, yra ankstyvi“, – pridūrė V. Mitalas.
Analogiškos nuomonės V. Mitalas laikosi ir dėl siūlymų atsisakyti galimybių paso. Anot jo, dėl šios pandemijos valdymo priemonės atsisakymo vertėtų svarstyti tik tada, kai sumažės užsikrėtimų atvejai.
„Jo reikės atsisakyti tada, kai visiškai neliks prasmės jo naudojimui. Aš manau, kad tie laikai yra ne už kalnų (...). Jei susirgimų kreivė bus paskutinis ryškus koronaviruso pasispardymas artimiausiu laikotarpiu, tai ir galimybių pasą galima peržiūrėti ir kai kuriose vietose jo net ir atsisakyti“, – sakė V. Mitalas.
P. Peleckio / BNS nuotr.
E. Gentvilas: ar yra kitų priemonių, kuriomis būtų valdoma pandemija?
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad, plintant, anot jo, lengvesnio pobūdžio omikrono atmainai, priemonių kompleksą vertėtų peržiūrėti.
„Nėra vieno modelio nė vienoje šalyje aiškiai fiksuoto, kaip ir Lietuvoje nebuvo vientiso modelio nuo pandemijos pradžios iki dabar. Mano manymu, kiekvienas pandemijos šuolis ar atoslūgis reikalauja peržiūrėjimo“, – teigė E. Gentvilas kartu pridurdamas, kad dabartinės pandemijos sąlygos taip pat reikalauja atsižvelgti į atitinkamų priemonių taikymą.
Nuolatos yra koreguojama pandemijos valdymo taktika, priemonių kompleksas visada kaitaliojasi, tai ir dabar aišku, kad jį reikia peržiūrėti.
„Žinoma, atėjus omikron bangai ir paaiškėjus, kad čia lengvesnio pobūdžio susirgimas, tai ir esant 10 tūkst. atvejų susirgimų per dieną turi būti vėl žiūrima, ką daryti. Nuolatos yra koreguojama pandemijos valdymo taktika, priemonių kompleksas visada kaitaliojasi, tai ir dabar aišku, kad jį reikia peržiūrėti“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Kita vertus, jei būtų nuspręsta atsisakyti vienos iš daugiausiai kritikos susilaukiančios pandemijos valdymo priemonės – galimybių paso, reikėtų apsvarstyti, kaip viruso plitimą valdyti toliau.
„Esant lengvesnio pobūdžio susirgimams, esant vis didesniam skaičiui vakcinuotų žmonių, turi būti įvertinta, ar reikia atsisakyti galimybių paso. Šis klausimas kyla natūraliai ir prezidentui, ir kai kuriems politikams, man irgi atrodo, kad tikslinga jį vertinti, ar šiandien jis atlieka tokį vaidmenį, kokį jis atliko pernai jį įvedus“ , – pabrėžė E. Gentvilas.
„Bet jei atsisakytume galimybių paso, turi būti atsakyta į klausimą, kokį vaidmenį vaidins europinis sertifikatas, jei vis dar yra europinio sertifikato reikalavimai (...)? Tai lengva pasakyti, „šalin galimybių pasą“, bet kas po to? Ar yra kitų priemonių, kuriomis būtų valdoma pandemija?“, – retoriškai klausė E. Gentvilas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę kuo skubiau keisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją. Šalies vadovas akcentuoja, kad pandemijos pobūdis keičiasi, todėl, pasak jo, COVID-19 valdymo priemonės turi nuolat būti peržiūrimos.
Valdančiųjų laikyseną valdant pandemiją prezidentas kritikavo ir ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui. Šalies vadovas pažymėjo manąs, kad galimybių pasas, plintant omikrono atmainai, veikiau priešina visuomenę, nei padeda suvaldyti pandemiją.
Vyriausybė dėl pandemijos valdymo strategijos kritikos sulaukia ir iš dalies opozicijos narių. Anot jų, galimybių paso, kaip politinės pandemijos valdymo priemonės, metas atsisakyti bei laikas svarstyti naujas pandemijos valdymo strategijas, atitinkančias šių dienų realijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: jeigu nesvarstysime dėl 14 sankcijų paketo Rusijai, tai bus didelis nusivylimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) kels klausimą dėl 14 sankcijų paketo Rusijai. Anot jo, jeigu šiuo klausimu nebus diskutuojama, tai bus didelis nusivylimas, ypač toms šalims, kurios taip pat ragina kovoti ...
-
I. Šimonytė su Armėnijos parlamento vadovu aptarė glaudesnius santykius su ES
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonyanu (Alenu Simonjanu) aptarė dvišalius santykius, saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione, glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (E...
-
„Valstiečiai“ dėl pranešėjo komisijos darbo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seime ketvirtadienį teikiant laikinosios komisijos išvadas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, „valstiečiai“ ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinosios komisijos darbo. ...
-
L. Mogenienė paliko Demokratų frakciją Seime3
Seimo narė Laima Mogenienė pasitraukė iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. ...
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms11
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...
-
Įgyvendinant ES reformą, premjerė pritartų migrantų perkėlimui: žada ieškoti sprendimo2
Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą, premjerė Ingrida Šimonytė pasisako už migrantų perkėlimą į Lietuvą, tačiau pabrėžia, jog dėl šio klausimo dar bus tariamasi. ...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
VRM ir KAM stiprina bendradarbiavimą sienos apsaugos srityje9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, susitikusi su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu, aptarė bendradarbiavimo stiprinimą, pirmiausia – valstybės sienos apsaugos srityje. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą11
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
VSD pranešėjo komisijos išvada Seime įveikė pirmąjį balsavimo barjerą1
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadai. ...