„Lietuvoje yra žmonių, manančių, kad aš arba tokie, kaip aš, neturi teisės būti Seimo nariais, dar daugiau – stovėti tokioje tribūnoje kaip galimas kandidatas į ministro pirmininko pareigybę. Gal tokių yra ir šioje salėje. Neabejoju, kad tarp jūsų čia yra ne vienas politikas, galintis būti geresniu kandidatu nei aš, puikiai žinau savo trūkumus. Tačiau tarp šių trūkumų tikrai nėra nesąžiningumo, bailumo, veidmainystės, nenuoširdumo, žodžio nesilaikymo“, – prisistatydamas Seimui sakė kandidatas.
Jo kandidatūrą į premjero pareigas ketvirtadienį pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Buvęs policijos vadovas ir buvęs vidaus reikalų ministras per Seimo rinkimus buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis, nors partijai nepriklauso.
Puikiai žinau savo trūkumus. Tačiau tarp šių trūkumų tikrai nėra nesąžiningumo, bailumo, veidmainystės, nenuoširdumo, žodžio nesilaikymo.
„Noriu suburti drąsią, vieningą, kompetentingą, skaidrią ir atsakingą pokyčių Vyriausybę“, – tvirtino S.Skvernelis bei ragino visus dirbti drauge „ir paprastų žmonių, ir elito labui“.
Didžiausias dėmesys – socialinėms problemoms
Prisistatydamas jis teigė, kad per 26 nepriklausomybės metus nuveikta išties nemažai, tačiau „nepaisant pasiekimų nemažai Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi“.
„Tą liudija savižudybių, priklausomybių bei skurdo mastai. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška – nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija. Ši situacija šiandieninių geopolitinių grėsmių, kylančių iš demokratijos standartų ir tarptautinės teisės principų nesilaikančių kaimynių, fone reikalauja pasvertų ir atsakingų sprendimų mūsų valstybės valdyme“, – teigė S.Skvernelis.
Savo kalboje kandidatas akcentavo socialinių problemų sprendimą.
„Kursime šeimoms palankią aplinką ir sudarysime galimybę derinti darbo ir šeimos aplinką“, – teigė S.Skvernelis savo kalboje.
Jo teigimu, bus kuriama gimstamumo skatinimo programa, šeimoms palanki mokestinė sistema. Jis paminėjo, kad gyventojų pajamų mokesčio dydis turėtų priklausyti nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus. Taip pat žadėjo didinti neapmokestinamų pajamų dydį vaikus auginantiems tėvams.
Kandidatas į premjerus žadėjo, kad savivaldybėse bus išplėsti socialinių paslaugų šeimai centrai, įsteigti dienos užimtumo centrai socialinės rizikos ir skurstančių šeimų vaikams.
„Lietuva negali tylomis nykti“, – tvirtino jis.
Daug dėmesio savo kalboje S.Skvernelis skyrė įvaikinimui. Anot jo, būtina peržiūrėti įvaikinimo procedūras, kad būtų ir apgintos vaikų teisės, ir skatinamas įvaikinimas, kad daugiau vaikų rastų tėvus. Kandidato tvirtinimu, pirmaisiais mėnesiais po įvaikinimo šeimai privalu skirti finansinę paramą, tolygią sumai, kuri buvo skiriama vaikui išlaikyti vaikų namuose ar šeimynoje.
Jeigu bus paskirtas premjeru, kandidatas žadėjo, kad jo vadovaujama Vyriausybė daug dėmesio skirs ir kovai su smurtu. Planuojama stiprinti krizių centrų vaidmenį, užtikrinti reabilitacijos bei pagalbos galimybes agresoriui.
„Atėjo laikas sukurti veiksmingą reagavimo į smurtą prieš vaikus mechanizmą. Šis mechanizmas turi apimti visų suinteresuotų institucijų bei nevalstybinių partnerių bendradarbiavimą, užtikrinant veiksmingą smurto atpažinimą, operatyvų reagavimą, aiškias kiekvienos tarnybos funkcijas bei tarpusavio sąveikos taisykles, tęstinio probleminių šeimų stebėjimo priemones“, – teigė jis.
S.Skvernelis taip pat žadėjo sukurti vieno langelio principu veikiančio reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje sistemą, rimtai užsiimti patyčių prevencija.
„Negalima užsimerkti prieš karą, vykstantį Lietuvos šeimose“, – teigė jis.
Anot kandidato, tarp Vyriausybės uždavinų bus ir efektyvios, skaidrios sveikatos apsaugos sistemos sukūrimas. Ketinama parengti aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą.
Kalbėdamas apie regioninę politiką, S.Skvernelis akcentavo, kad čia turi būti užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė.
Jis pabrėžė, kad Lietuva užsienyje turi garsėti ne pigia, o kvalifikuota darbo jėga.
Gynybos finansavimas tik didės
Kandidatas į premjerus taip pat tvirtino, kad reaguojant į geopolitinę situaciją, būtina stiprinti šalies gynybines galias. Jis pareiškė, kad ilguoju laikotarpiu bus siekiama pereiti prie visuotinės privalomosios karo tarnybos įvedimo.
S.Skvernelis pakartojo, kad bus siekiama jau 2018 metais gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą.
„Labai aiškiai sakome – jeigu situacija nesikeis, 2 proc. BVP yra tik pirminė siekiamybė. Matome visas galimybes ir toliau nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai“, – sakė jis.
„Šiandien negalime sau leisti prabangos didinti finansavimą pamažu. Privalome siųsti aiškų ženklą partneriams ir valstybėms regione, kad į savo šalies gynybą žiūrime atsakingai, būtina didinti šauktinių skaičių ir Lietuvos kariuomenės pajėgumus“, – kalbėjo kandidatas.
Ketvirtadienį kandidatas į premjerus pradės susitikimus su Seimo frakcijomis. Balsavimas dėl S.Skvernelio skyrimo Vyriausybės vadovu turėtų vykti kitą savaitę.
Gerins santykius su Lenkija
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į premjerus S. Skvernelis kaimyninę Lenkiją įvardija strategine partnere ir sako dėsiąs visas pastangas, kad šiuo metu ne per geriausi santykiai su šia valstybe būtų perkrauti.
„Lenkija yra mūsų strateginis partneris, to niekada neslėpiau ir neslėpsiu, tiek kalbant apie mūsų šalies gynybą, tai yra viena artimiausių iš didžiausių ir stipriausių NATO kariuomenių“, – ketvirtadienį Seime atsakydamas į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Jaroslavo Narkevičiaus klausimą dėl santykių su kaimynais atsakė S.Skvernelis.
„Mes turime kaimynystėje labai sparčiai augančią didelę ekonomiką, kurios potencialo neišnaudojame, aš manau, kad tie santykiai, kurie yra pastaraisiais metais susiklostę, nepasakyčiau, kad labai blogi, bet jie nekaimyniški, jie turi būti pakeisti. Aš dėsiu visas pastangas, kiek tai mano kompetencijoje, kad santykiai su šia valstybe įgautų kitą pagreitį ir būtų perkrauti“, – pabrėžė kandidatas į premjerus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui S.Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Toliau kandidatas susitiks su frakcijomis, o kitą savaitę Seimas balsuos, ar pritarti jo kandidatūrai. Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Lietuvos ir Lenkijos santykius pastaraisiais metais temdo nesutarimai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Naujausi komentarai