- Gytis Pankūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienam Lietuvos piliečiui akivaizdu, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos paviešinimas susijęs su Eligijaus Masiulio ir Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo istorija, mano LRT.lt kalbintas buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus.
Taip buvęs Lietuvos žvalgybos vadovas reagavo į pirmadienį paviešintą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) adresuotą VSD pažymą, kurioje atskleidžiama kaip koncernas „MG Baltic“ 2006-2017 m. laikotarpiu bandė sau naudinga linkme paveikti politikus, jų priimamus sprendimus, šalies institucijas, įsiterpti ir net mėginti daryti įtaką politinių partijų pirmininkų rinkimams.
Pažymoje, su kuria susipažino LRT.lt, pateikiamos ištraukos iš žurnalisto Tomo Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikais ir valstybės pareigūnais. VSD dokumente teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla, žurnalistas esą aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms.
„Manau, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui yra akivaizdu, kad tai yra susiję su prezidentės ir E. Masiulio susirašinėjimo tema. Nežinau, ar bet kuris Lietuvos pilietis galvos kitaip“, – teigė M. Laurinkus, paklaustas, kodėl VSD pažyma dienos šviesą išvydo būtent dabar.
Šalies vadovė kirto atgal?
LRT primena, kad VSD pažyma apie „MG Baltic“ bandymus daryti įtaką politiniams procesams buvo paviešinta po neseniai kilusio skandalo, kai dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino prezidentės D. Grybauskaitės ir buvusio liberalų lyderio, šiuo metu korupciniais nusikaltimais įtariamo E. Masiulio susirašinėjimus, kuriuose esą šalies vadovė, su politiku aptarinėdama kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, rašė, kad LNK žurnalistas T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
Pati D. Grybauskaitė teigė negalinti patvirtinti iš elektroninio pašto tulpes@lrpk.lt siųstų laiškų autentiškumo, tačiau pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, tačiau atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.
Šių susirašinėjimų paviešinimą lydėjo kalbos apie apkaltą D. Grybauskaitei, tačiau, M. Laurinkaus teigimu, jau iš anksto buvo aišku, kad valdantieji to imtis neišdrįs, o po VSD pažymos apie „MG Baltic“ veiklą paviešinimo šalies vadovė tapo visiškai saugi.
„Nebus čia jokių apkaltų, jokių tyrimų, nieko, bet daro papildomas pastangas, kad to tikrai nebūtų. Manau, kad pastangas daro visi, tai yra ir dalis žiniasklaidos, ir dalis politikų, kurie remia betarpiškai prezidentę. Daugybę jų yra. Aš matau tokias pastangas“, – komentavo M. Laurinkus.
Nebus čia jokių apkaltų, jokių tyrimų, nieko, bet daro papildomas pastangas, kad to tikrai nebūtų.
2010-2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina LRT.lt akcentavo, kad žvalgybininkų surinktos informacijos paviešinimas yra be abejonės politinį potekstę turintis sprendimas, tačiau pašnekovas nenorėjo skubėti daryti išvados, kad tai galėjo būti D. Grybauskaitės žingsnis.
„Iš mano paranojinės pusės, tai pasakyčiau, kad visomis versijomis tikiu, kol nėra išaiškinta. Bet grįžkime į pradžią. Iš pradžių gaunama įslaptinta pažyma, paskui atsiranda noras ją išslaptinti. Koks yra noras išslaptinti? Vienareikšmiškai politinis, nes man sunku patikėti, kad pats VSD norėjo išslaptinti pažymą. [...] Lengviausia pasakyti, kad paviešinta buvo dėl E. Masiulio laiškų, bet tai galbūt būtų pigus variantas. Gali būti didesnių povandeninių srovių“, – tvirtino G. Grina.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad VSD pažymos paviešinimas galėjo būti ir NSGK, kuris atlieka parlamentinį tyrimą dėl interesų grupių įtakos politikams, dirbančių politikų žingsnis.
„Tyrimą dabar reguliuoja NSGK, kiek aš suprantu, tai tiesiogiai susieti, kad prezidentė norėjo, aš tikrai nedrįsčiau, nes išviešinimu gali būti ir daugiau suinteresuotų. Nepamirškime, kad komitete yra trys Tėvynės sąjungos žmonės“, – kalbėjo G. Grina.
Įžvelgė politikų atsakomybę
VSD pažymoje aprėpiamas daugiau negu 10 metų laikotarpis, kurio metu fiksuotas ne vienas atvejis, kai koncernas „MG Baltic“ bandė paveikti šalies politikus, jų ir valstybės institucijų sprendimus, o 2006 m. įkurta partija (galimai Liberalų sąjūdis) buvo pilnai verslininkų kontroliuojama politinė jėga.
Kodėl, turint tokią informaciją, nebuvo imtasi veiksmų, siekiant užkirsti „MG Baltic“ bandymams grubiai plėsti savo įtaką?
Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus teigė manantis, kad ši žvalgybos informacija buvusiems valstybės vadovams turėjo būti žinoma, tačiau, panašu, ši jiems neatrodė pavojinga. Anot jo, šiuo atveju reikėtų suprasti, kad „MG Baltic“ veikloje greičiausiai ilgą laiką nebuvo įžvelgiami nusikaltimai, taigi atsakomybė dėl verslininkų bandymų paveikti valdžios atstovų sprendimus krenta ant pečių patiems politikams.
„Nusikalstamas veiksmas yra ne tiek pačios įmonės. Ji gali užsiimti ir lobistine veikla, bet yra tie, kurie tai priima, kurie sutinka padėti – ar informaciją nutekinti iš kokios valstybinės institucijos, ar kyšį paimti – ir tai jau yra kitas klausimas. Kitaip sakant, yra politikai, kurie su tuo sutinka, o ne įmonės vadovai, kurie stengiasi plėsti įtaką, kurie stengiasi ir rinkiminėse kampanijose dalyvauti. Atsakomybė šiuo klausimu yra ne tiek jų, kiek kitos pusės“, – aiškino M. Laurinkus.
Prabilo apie grėsmę D. Jauniškiui
VSD pažymoje teigiama, kad apie „MG Baltic“ surinkta informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau, G. Grinos teigimu, atrodo, kad VSD užsiėmė tomis funkcijomis, kurios nepriklauso departamentui. Anot jo, susidaro įspūdis, kad VSD šiuo atveju ėmėsi policijos vaidmens.
„Kokios čia veikos yra inkriminuojamos? Ar čia yra nusikaltimai, ar čia nėra nusikaltimai? Žvalgybinė informacija skirta arba žvalgybai, arba politikams priimti politinius sprendimus. Renkama informacija ir po to įslaptinama, nes priimami sprendimai dėl leidimų asmenims dirbti su slapta informacija.
Jeigu yra nusikaltimai, tai turi būti nedelsiant informacija atiduota teisėsaugai. Ir man vadovaujant VSD, mes tą darydavome. Jeigu mes matome, kad yra kažkokių nusikalstamos veikos požymių, tai mes iš karto atiduodavome teisėsaugai, nes nusikaltimus tirti nėra VSD kompetencija“, – dėstė buvęs VSD vadovas.
„Jeigu tos grupės turi ryšių su Rusija ar kitomis priešiškomis valstybėmis, tada yra visiškai kita opera, kitas žaidimas. Jeigu Rusijos šitoje vietoje niekur nėra, o yra kažkokie tik piniginiai interesai, tai nežinau, ką čia VSD galėtų veikti. Turime FNTT, turime STT, jeigu susiję su korupcija, politikais, tai ką čia VSD dar turi veikti?“, – stebėjosi buvęs VSD vadovas.
G. Grina taip pat pažymėjo, kad VSD pažymos paviešinimas, artėjant politinės korupcijos bylai, kurioje įtarimai pareikšti „MG Baltic“, gali atsirūgti ir dabartiniam žvalgybos vadovui Dariui Jauniškiui.
„Manau, kad tokia grėsmė yra, nes paprastai lengviausia „nuiešminti“ visas problemas į VSD vadovą, juo labiau kad dabartinė situacija yra pikantiška. [...] Kas gims politikų galvose, sunku pasakyti. Gal nuspręs, kad šitas vadovas jau padirbo ir viskas? Jį labai lengva bus atleisti“, – dėstė pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje6
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą2
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados1
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą5
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė45
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...