Dėl paties pakto gruodžio pradžioje Maroke vyksiančioje konferencijoje balsuos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, nors tam nepritaria kai kurie šalies opozicijos politikai.

Prezidentės spaudos tarnyba BNS pateiktoje D. Grybauskaitės pozicijoje nurodė, kad paktas „nesukuria jokių naujų teisinių įpareigojimų ir pasekmių“, o jame apibendrinami ankstesniuose dokumentuose bei tarptautinėse sutartyse išdėstyti principai ir pabrėžiama, kad migracijos klausimai išlieka suverenia valstybių kompetencija.

„Šis susitarimas padės spręsti globalią nelegalios migracijos problemą, kuriai įveikti būtinas dialogas ir sutelktos visos tarptautinės bendruomenės pastangos“, – teigiama Prezidentūros komentare.

Pasak šalies vadovės spaudos tarnybos, priimant JT paktą Lietuva su grupe ES šalių ketina pateikti rašytinį paaiškinimą, jog išlaiko suverenią migracijos politiką ir savarankiškai nuspręs, kiek dalyvauti susitarimo įgyvendinime.

Į Maroką balsuoti dėl susitarimo vyks vidaus reikalų ministras, nors JT konferencijos anonse rašoma, kad renginys vyks „aukščiausiu politiniu lygiu, įskaitant valstybių ar vyriausybių vadovus“.

E. Misiūnas tvirtino, kad atstovaus „aukščiausiu politiniu lygiu“ suderintai Lietuvos pozicijai.

Anot Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos poziciją dėl migracijos pakto užsienyje teikė su VRM ekspertais besikonsultavusi Užsienio reikalų ministerija.

„Vidaus reikalų ministerija niekada nesikrato atsakomybės. Jei reikia padėti formuoti užsienio politiką, mes galime tai padaryti, tačiau tam reikia Seimo ar Vyriausybės įpareigojimo“, – sakė E. Misiūnas.

Ministro poziciją BNS ketvirtadienį perdavė jo atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Planus balsuoti už Jungtinių Tautų paktą sukritikavo opozicijos atstovai. Susitarimo kritikai teigia, kad jis gali užverti šalims galimybę atskirti ekonominius migrantus nuo pabėgėlių.

Nerimą jiems taip pat kelia dokumento nuostata, kad nelegalių migrantų sulaikymas turėtų būti naudojamas tik kaip „kraštutinė priemonė“, geriau ieškant alternatyvų.

Kai kurios šalys, tokios kaip Jungtinės Valstijos, Lenkija, Vengrija ar Australija žada nepritarti susitarimui, argumentuodamos, kad paktas neleis joms vykdyti griežtos imigracijos politikos.

Seime yra registruoti du rezoliucijų projektai, kuriais Vyriausybė būtų raginama nepritarti susitarimui.

Vieną registravo grupė parlamentarų, tarp kurių yra konservatoriai, „valstiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos, Seimo narių mišrios grupės atstovai, kitą – „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.