- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyderiai sekmadienį pradėjo naują derybų maratoną, siekdami proveržio diplomatinėje kovoje dėl to, kas užims pagrindinių ES institucijų vadovų postus.
Pirmasis ES vadovų mėginimas susitarti žlugo praėjusią savaitę. ES ieško, kas pakeis rudens pabaigoje Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį), o taip pat Europos Parlamento, Europos Centrinio Banko ir užsienio reikalų tarnybos vadovus.
Šie pareigūnai atliks svarbų vaidmenį formuojant ES politiką ateinančius penkerius metus ir vėliau.
Sekmadienio rytą D. Tuskas susitiko su aukšto rango Europos Parlamento pareigūnais ir Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu). Susitikimas įvyko dar gerokai iki oficialios viršūnių susitikimo pradžios.
Per birželio 20–21 dienomis vykusį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad papildoma savaitė leis rasti bendrą kalbą, kas galėtų pakeisti J.-C. Junckerį Europos Komisijos pirmininko poste. Vokietijos kanclerė Angela Merkel siūlo vokiečio konservatoriaus Manfredo Weberio (Manfredo Vėberio), vadovaujančio Europos Parlamento didžiausiai Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai, kandidatūrą.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) įsitikinęs, kad M. Weberiui trūksta būtinos tarptautinės paramos tokiam postui užimti, bet mano, kad vokietis tapti Europos Parlamento pirmininku.
„Einame keliu, kuris gali leisti pasiekti rezultatą“, – Japonijoje vykusio G20 viršūnių susitikimo metu sakė A. Merkel.
Jos teigimu, sekmadienį atsidurti tarp laimėtojų vis dar daug šansų turi ne tik M. Weberis, bet ir socialistų kandidatas olandas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).
EPP krikščionys demokratai bei Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas yra dvi didžiausios frakcijos Europos Parlamente.
ES lyderiai nori išrinkti naujus institucijų vadovus, nes Europos Parlamentas ateinantį trečiadienį rinks savo naują pirmininką. D. Tuskas perspėjo, kad ES lyderiai prireikus šį klausimą galės spręsti net ir visą naktį iki pirmadienio ryto.
Pagal ES taisykles, valstybės narės sprendžia, kas vadovaus Europos Komisijai ir pakeis J.-C. Junckerį. Europos Parlamentas turi patvirtinti šį sprendimą. Tačiau Parlamentas mano, kad į šį postą turėtų pretenduoti tik didžiausių frakcijų lyderiai.
Atsakomybė yra didžiulė: D. Tuskui ir J.-C. Junckeriui tenka vesti derybas su JAV ar Kinijos prezidentais, o ECB pirmininkas formuoja 19 narių turinčios euro zonos monetarinę politiką.
Iš ES institucijų vadovų tikimasi, kad jie objektyviai atstovaus visų valstybių narių interesams tarptautiniu mastu ir namuose. Tačiau didelę įtaką daro ir patriotizmas, nes pareigūnai iš atskirų ES narių stumia savo šalių atstovus, kad šie vadovautų didžiausiam pasaulyje ekonominiam aljansui, turinčiam 500 mln. gyventojų.
Taip jau sutapo, kad kadenciją baigiantys aukščiausi ES pareigūnai – EP pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis), ECB vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) ir užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) – yra italai.
Tarp esamų kandidatų įvardijami ir dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas bei Kroatijos vyriausybės vadovas Andrejus Plenkovičius. Tarp minimų kandidatų yra ir ES „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), Vokietijos žaliųjų lyderė Ska Keller, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).
Prezidentė ragina atsižvelgti į visus kriterijus
D.Grybauskaitė ragina siekiant susitarimo dėl kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos institucijų postus atsižvelgti ne tik į partiškumą.
„Lietuvos vadovė pabrėžė, jog nominacijų procesą labai apsunkina tai, kad iki šiol buvo vadovaujamasi tik kandidatų priklausomybės vienai ar kitai politinei partijai kriterijumi. Tuo tarpu nepagrįstai pamirštami kiti Lisabonos sutartyje numatyti kriterijai, tokie kaip geografinio ir demografinio atstovavimo, lyčių balanso“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Pasak prezidentės, labiau nei įprastai fragmentuotame Europos Parlamente dar nėra nusistovėjusi aiški politinių jėgų pusiausvyra. Partijos nevienodai interpretuoja rinkimų rezultatus ir siekia išsikovoti kuo daugiau politinės įtakos. O tai gali rimtai apsunkinti tiek pačių Europos institucijų darbą ateityje, tiek ES sprendimų priėmimo procesą.
Šalies vadovės teigimu, rudenį laukia Europos žmonėms svarbūs sprendimai dėl 2021–2027 metų ES biudžeto, „Brexito“, klimato kaitos, todėl Lietuvos ir visos ES interesas – kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl kandidatų į ES institucijų vadovus, atsižvelgiant į visus ES sutartyje numatytus kriterijus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme4
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus33
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus21
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu34
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų7
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...