- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministerijai rengiant Lietuvos sveikatos sistemos reformą, ministras Arūnas Dulkys teigia, jog investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, tačiau pabrėžia netvirtinsiantis projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti.
„Kitiems metams mes turime tikrai gerą PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą. (...) Bet kad galėtų egzistuoti toks pats tinklas, galėtų egzistuoti necentralizuota greitosios medicinos pagalba – jo vis tiek neužteks ir niekada neužteks. Tai yra kibiras, išvarstytas skylių. Todėl yra būtina daryti investicijas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Dulkys.
Ministerija, savivaldybėms pristačiusi planuojamą sveikatos sistemos tinklo reformą iki gruodžio 10 dienos laukia iš jų pasiūlymų, kaip jos galėtų keisti savo ribose esančią sistemą.
„Tos savivaldybės, kuriose gausime pirmąjį grįžtamąjį ryšį, su kuriomis susitarsime dėl sprendinių, kaip galėtume judėti, į tas savivaldybes visų pirma ir keliaus investicijos“, – teigė ministras.
„Tie, kurie tai padarys vėliau, vėliau ateis ir tos investicijos. Arba visai neateis. Nes aš jums pasakau: aš nebūsiu tas ministras, kuris pasirašinės pinigų įsisavinimų projektus. Nebūsiu“, – pabrėžė A. Dulkys.
Aš būsiu tas ministras, prie kurio bus nepanaudoti ES pinigai.
Jis teigė nebijantis, kad Europos Sąjungos lėšos dėl to bus nepanaudotos: „Aš būsiu tas ministras, prie kurio bus nepanaudoti ES pinigai. Bet jie turi būti investuojami. Išmokime skirti, kas yra PSDF, kas yra išlaidos ir kas yra investicijos. Štai apie ką ir laukiame grįžtamojo ryšio su visa pagarba savivaldybėms“.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.
Lygiagrečiai planuojama ženkliai plėsti ambulatorinių paslaugų skaičių.
Laukia savivaldybių indėlio
A. Dulkys teigia nesiruošiantis nurodinėti savivaldybėms, kad reikia įsteigti ar uždaryti ligoninę, bet ragina jas pačias apgalvoti, kokių paslaugų jų gyventojams labiausiai reikia.
„Vienas iš iššūkių, su kuriuo dabar susiduriu, tai apskritai pati dramaturgija, jeigu taip galėčiau pasakyti, kur višta, kur kiaušinis. Ar Sveikatos apsaugos ministerija turi kiekvienai savivaldybei išlukštenti, išanalizuoti ir pasiūlyti jų savivaldybei kažkokį modelį, ar savivaldybė turėtų tai daryti su mumis kartu?“, – teigė jis.
Ministerija, pasak jo, pasirinko antrąjį variantą ir šiuo metu laukia iš savivaldybių grįžtamojo indėlio.
Vis dėlto, A. Dulkio teigimu, susiduriama su iššūkiais, nes ne visų savivaldybių vadovai supranta reformos svarbą. Nepaisant to, jis teigia esantis įsitikinęs, jog reforma pavyks.
„Yra geras penkiasdešimtmetis, kurio metu mes visi kalbame apie ligoninę, įsivaizduojame, kad kažko verta savivaldybė yra ta, kuri turi savo ligoninę, kuri daro kažkokias operacijas, bet iš tikrųjų mes per mažai esame išanalizavę, kokia yra tikroji situacija ir ką turėtume daryti“, – teigė ministras.
A. Dulkio teigimu, ministerija pirmuosius įstatymų projektus, susijusius su reforma, Seimui tikisi pateikti per šią ar pavasario sesijas.
Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiai pertvarkai numatoma 268 mln. eurų, o iš Europos Sąjungos investicijų – 530 mln. eurų. Juos Lietuva galėtų gauti per penkerius metus.
Įgyvendinant reformą siūloma mažų ligoninių ir kitų savivaldybių įstaigų pagrindu kurti bendruomenės sveikatos, ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklus, taip pat struktūriškai arba funkciškai per bendradarbiavimo sutartis įstaigas apjungti.
Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.
Taip pat siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.
Būtų plėtojamos ambulatorinės psichiatrinės paslaugos, taip pat norima pertvarkyti vaikų raidos sutrikimų tinklą, turėti krizių prevencijai, ambulatorinei pagalbai ir reabilitacijai skirtą tinklą.
Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų16
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni2
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis12
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?6
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti26
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...
-
V. Bakas kreipėsi į VSD ir VTEK: siekia išsiaiškinti, ar D. Šakalienė nenuslėpė vyro darbovietės6
Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vykdant tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos, jos pirmininkas Vytautas Bakas nori išsiaiškinti, ar EPK narė Dovilė Šakalienė nenuslėpė dalies informacijos...