Quantcast

G. Landsbergis: G. Nausėda naujus ministrus tvirtino veikiamas nuoskaudų (interviu)

Valdančiųjų konservatorių lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda Ingridos Šimonytės Ministrų Kabinetą tvirtino veikiamas nuoskaudų, kurias paliko jau nuėjusi Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio lyderiauta valdžia.

Pasak jo, tai, kad  būdami valdžioje „valstiečiai“ buvo prezidentą įvarę į kampą, galbūt vertė G. Nausėdą būti kritiškesniam bei principingesniam nei to reikėjo vertinant kai kurias I. Šimonytės pateiktas kandidatūras.

G. Landsbergis pabrėžė pastebįs, kad G. Nausėda antrosios COVID-19 bangos metu ėmėsi kai kurių vykdomosios valdžios funkcijų. Tačiau, pažymi, konservatorių lyderis, prezidentui, ko gero, labiau vertėtų veikti ne Vyriausybės prerogatyvų esamame lauke ar bandyti vienyti konfrontuojančias jėgas, bet COVID-19 krizės sukeltos krizės kontekste imtis ginti visuomenėje labiausiai nuskriaustus ir mažiausiai girdimus.

Interviu Eltai G. Landsbergis taip pat sakė abejojąs realiomis galimybės suvaldant antrąją COVID-19 bangą pasitelkti ekspremjero S. Skvernelio ar buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pagalbą. Politiko teigimu, sunku kol kas tikėti, kad apskritai yra įmanoma su jais sinchronizuoti požiūrį svarbiausiais klausimais. Kita vertus, akcentuoja konservatorius, akivaizdu, kad R. Karbauskiui pasitraukus iš Seimo iš esmės pasikeitė ir santykiai su opozicine „valstiečių“ partija. Anot jo, skirtingai nei jau pasibaigusios Seimo kadencijos metu tarp „valstiečių“ ir konservatorių gali užsimegzti normalūs santykiai.

Tuo tarpu normalių santykių su Rusija jis, kaip Lietuvos diplomatijos vadovas, teigė nematąs. Anot jo, kol neįvyks reikšmingi kokybiniai pokyčiai šios valstybės viduje, kalbėti apie bet kokius bandymus keisti status quo neverta.

Galiausiai interviu G. Landsbergis aptarė ir savo komandą Užsienio reikalų ministerijoje. Politikas paaiškino, kodėl į viceministro kėdę pasiūlė atsisėsti dėl ryšių su „MG Baltic“ atstovais iš Tėvynės sąjungos pašalintą Mantą Adomėną ir kodėl jau artimiausiu metu jis siūlys šiam buvusiam Seimo nariui grįžti į partiją.

– Pone Landsbergi, jūs dabar dažniau minimas kaip užsienio reikalų ministras, bet visgi esate ir rinkimus laimėjusios partijos lyderis. Kaip apibendrinsite 2020 metus – kokie jie buvo konservatoriams?

– Tai buvo patikrinimo metai. Konservatorių partija laikė labai reikšmingą egzaminą, ir tas egzaminas buvo iš kelių dalių. Metai prasidėjo viena strategija ir vienu matymu, tačiau tuomet epidemija viską pakeitė. Atėjo vasara – vėl viskas pasikeitė, o galiausiai rinkimai vėl viską savaip sudėliojo.

Tai buvo egzaminas, kur reikėjo konservatoriams atsakyti į klausimą, kokie jie yra, ką jie siūlo ir kokie jie ateina į rinkimus.

Pirmiausia pradėjome rašyti programą. Uždavėme esminį vertybinį klausimą – ką saugo konservatoriai? Mes saugome valstybės principą. Kad valstybė kaip projektas tęstųsi, kad neatsirastų struktūrinių lūžių, kurie galėtų kenkti valstybei savaime. Ir čia atėjo epidemija ir mūsų klausimas – kokius principus, matydami vykstančią krizę, mes giname. Pirmiausia tai yra žmonių sveikata, tuomet teisinės viršenybės principas.

Antrasis egzaminas – tai priešrinkiminis metas. Jis prasidėjo nuo vasaros. Pajutome, kad „valstiečių“ ir kitų partijų pozicionavimasis yra per konfliktą, per konfliktinių situacijų kūrimą, kartais dirbtinį... Tyrimai, žurnalai. Žodžiu, kuo daugiau „degančios žemės“, tuo tuomet valdančioji „valstiečių“ partija manė, kad atrodys pozityvesnėje šviesoje. Mūsų uždavinys buvo, kad (konservatorių – ELTA) partija, kuri anksčiau buvo matoma kaip dalyvaujanti mūšyje, konflikte nebedalyvautų. Ir tam pasitarnavo mūsų programa. Tuomet mes kreipėmės į žmones ir pradėjome kalbėti, kas mums yra svarbu. Manau, kad mums tai ir leido išlaikyti egzaminą.

– Bet jūs vienaip ar kitaip prie tos aštresnės diskusijos grįžote, kai sudarėte valdančiąją koaliciją. Aš kalbu būtent apie tas pirmąsias dienas Seime ir atmosferą tarp opozicijos ir valdančiųjų. Bet pakalbėkime apie kitą frontą. Taip pat yra svarbūs santykiai su Prezidentūra, kaip jūs šių santykių startą apibendrintumėte?

– Aš manau, kad, kaip ir po kiekvienų rinkimų, čia reikės atrasti veikimo modelį. Tėvynės sąjungos remiama kandidatė ir dabartinis prezidentas dalyvavo Prezidento rinkimuose. Pasibaigus rinkimams reikėjo surasti, kaip tos dvi konkuravusios pusės nusistatys būdą bendrauti toliau. Iš mano pusės yra viskas ganėtinai paprasta. Prezidentas bet kuriuo atveju yra valstybės institucija. Jis yra daugiau nei tik asmuo. (...). Todėl mes turime turėti savo santykius su prezidentu kaip su valstybės institucija, kurią gerbia už tai, kad prezidentas yra išrinktas žmonių ir atstovauja valstybei. Tad tas ribų nusistatymas truputėlį užtruko ir, aš manau, kad jis virto konstruktyviu, aišku, ir sėkmingu bendradarbiavimu.

– Jūs kalbate apie pagarbą, tačiau viešojoje erdvėje buvo keliamas klausimas, ar prezidentas pagarbiai žiūri į naujai brandinamą valdančiąją daugumą. Aš turiu galvoje viešose diskusijose keltą klausimą dėl taikyto Vyriausybės kabineto atrankos principo. Kad pasirinkti du susitikimų ratai: su patarėjais, vėliau su prezidentu. Ar, jūsų nuomone, nebuvo čia pagarbos asimetrijos?

– Aš manau, kad prezidentas jautėsi šiek tiek ankstesnės Vyriausybės įstumtas į kampą. Aš atsimenu, kai buvo tvirtinama Vyriausybė 2019 metais... Tuomet premjeras Skvernelis prezidentą statė į kampą: jei netvirtinate Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, tai nebus Vyriausybės, jei nebus Vyriausybės, tai nebus biudžeto, jei nebus biudžeto, tai ateis visi blogi dalykai. Tai buvo itin agresyvi retorika, kuri neseniai pradėjusį dirbti prezidentą iš tikrųjų statė į labai nepavydėtiną padėtį. Tos pamokos buvo labai skaudžios. Kai vieną tos Vyriausybės populiariausių ministrų Roką Masiulį pakeitė Jaroslavas Narkevičius su visais skandalais ir t.t. Ir visa tai buvo užritinta ant prezidento, esą jis neatlaikė. Tačiau tai ne tiek jo bėda, kiek Skvernelio Vyriausybės ir Skvernelio reikalavimų.

Tai buvo itin agresyvi retorika, kuri neseniai pradėjusį dirbti prezidentą iš tikrųjų statė į labai nepavydėtiną padėtį. Tos pamokos buvo labai skaudžios.

– Ką jūs norite pasakyti? Kad prezidentas dėl nuėjusios valdžios taikytų metodų dabar norėjo pasirodyti esąs kietesnis nei buvo?

– Aš manau, kad jam yra likusi tokia nuoskauda. Gal toks įsivaizdavimas, kad 2019 m. buvo labai bloga pradžia, kad taip negalima daryti. Kad prezidentas negali patekti į tokią padėtį. Jis, bandydamas nepatekti į tokią padėtį, kūrė kitą situaciją. Tačiau gal šį kartą buvo galima daryti ir kitaip, nes kitos aplinkybės. Niekas nereikalavo iš prezidento, nekėlė jokių sąlygų. Dabar yra kitokie žmonės.

– Iš esmės jūs sakote, kad dešinioji koalicija tapo tam tikru atpirkimo ožiu, tai, kad Miniataitė nepatvirtinta ir galbūt, kad dėl ministro Dulkio pasakyta daugiau nei reikėjo, kad jam šimto dienų nedavė bandomajam...

– Matote, politikoje mes visi turime išmokti tokią pamoką.  Visi renkami politikai tai yra perėję. Kartais pasakyti mažiau yra geriau, nes po to grįš atgal tie žodžiai.

– O kokią jūs matote prezidento funkciją suvaldant COVID-19. Jis kritikos daug sulaukė per pirmąją bangą, kad esą buvo pernelyg pasyvus. Tačiau antrojoje bangoje viskas šiek tiek kitaip. Netgi sako, kad pereinamajam laikotarpiui suformuota sveikatos ekspertų taryba nebūtinai bus išformuota.

– Aš manau, kad prezidentas tam tikru laikotarpiu ėmėsi tam tikros vykdomosios valdžios funkcijų. Tai gal ir yra normalu. Suprantama, kad ypač matant, jog ankstesnė Vyriausybė visiškai pakėlė rankas nuo valdžios vairo... Situacija, kokią mes turime dabar su koronavirusu, mes ją turime dėl to, kad dvejus metus valstybė buvo nevairuojama. Tačiau aš pozityviai vertinu, kad prezidentas žengė žingsnį ir ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad situacija nebūtų visiškai nevaldoma.

Dabartiniame etape vėlgi reikėtų skaičiuoti, kad prezidento galios vykdomojoje valdžioje yra ribotos. Jis gali turėti nuomonę apie tam tikrus veiksmus, kokių Vyriausybė galėtų ar turėtų imtis. Bet vis tiek veiksmus daro ir priima Vyriausybė. Pinigus veiksmams skiria Vyriausybė. Reikėtų matyti abu veikėjus – Vyriausybę ir Prezidento instituciją, kaip tuos, kurie pagarbiai leidžia vienas kitam veikti. Iš prezidento gali ateiti patarimas, pasvarstymas viena ar kita situacija. Bet nereikia pamiršti, kad sprendimas yra Vyriausybės. Ji prisiima atsakomybę už visą situaciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimui

Anonimui portretas
Slėpmis po lapu ir nekisk nosies, nes tau dėl smegenų trūkumo ir uoslė sutrikus. Apskritai esi visiskas psichinis ligonis. Ir, zinai, man net tokiu zmonių gaila, ne tik dėl to kad jie patys nesuvokia tikrovės, bet kai korona bando ir kitus zmones apkrėsti savo neapykanta ir nesupratimu, kas yra svarbu gyvenime. Jūs, kaip ir karabasas, viską matote is naisių srutų duobės.

juk Lietuvą valdo k g e b i s t i n ė s padugnės,

juk Lietuvą valdo k g e b i s t i n ė s padugnės, portretas
kuo greičiau tai turi s u v o k t i PREZIDENTŪRA

Chi

Chi portretas
Baisiau negu baisu. Ir tokie valdo valstybę?!!
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių