„Lietuvos santykiai su Taivanu nebuvo niekada stipresni nei, kad yra dabar“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė šalies diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, nėra pagrindo kalbėti ir apie Lietuvos užsienio politikos pokyčius dėl Kinijos. Su Pekinu, pažymi ministras, skirtingu intensyvumu kalbamasi nuolat, todėl opozicijoje esantiems politikams kilusi nuostaba dėl kelių užuominų apie normalizuojamus santykius su Kinija – nepagrįsta.

Ministras interviu Eltai aiškiai pažymėjo – pokalbiuose su Pekinu Taivaniečių atstovybės Lietuvoje klausimas nėra aptarinėjamas. Pasak jo, šiuo klausimu net nėra svarstoma kažką keisti.

„Mano įsitikinimu, Taivanas turi teisę Lietuvoje turėti atstovybę tokiu pavadinimu, kokį jie ir yra pasirinkę“, – teigė G. Landsbergis.

Svarbiausia, tęsė ministras, sumažinti Kinijos spaudimą Lietuvai, kuris atsirado atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniuje.

„Yra klausimas apie tai, kaip sumažinti, panaikinti, mano vertinimu, tarptautinėms normoms prieštaraujantį spaudimą Lietuvai. Aš tikiu, kad, turint kantrybės ir įgūdžių, duodant tam laiko, šį klausimą galima išspręsti“, – sakė ministras.

G. Landsbergis leido suprasti, kad sprendžiant šią problemą pastaruoju metu esama progreso. Pasak jo, šiuo metu net galima konstatuoti, kad Pekinas atsitraukė nuo didžiosios dalies ekonominio spaudimo priemonių, kurias buvo pritaikęs Lietuvai. 

Mano įsitikinimu, Taivanas turi teisę Lietuvoje turėti atstovybę tokiu pavadinimu, kokį jie ir yra pasirinkę.

„Anksčiau nesu taip aiškiai įvardinęs – prieš Lietuvą nebėra taikomas ekonominis spaudimas iš Kinijos pusės. O prekyba, kuri neatsistatė, yra kompensuota su kaupu. Tiek Indijos-Ramiojo vandenyno regione, tiek Europoje mūsų eksportas, nepaisant visų sukrėtimų, augo ir tebeauga labai sėkmingai bei sveikai“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vėl diskutuota dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.