Buvo kalbama, kad T. Langaitis tiesiog pasirinko geriau apsimokantį verslo kelią. Praėjusią savaitę paskelbtas anonimės liudijimas, kad buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas prieš penkerius metus atsivedė ją, pilnametę moksleivę, į savo butą ir prie jos seksualiai priekabiavo. Ir apžvalgininkai, ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad T. Langaičio ir M. Majausko istorijos, nors skirtingos – diskredituoja taip puoselėtą partijos atsinaujinimo kelią.

Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad dvejopų standartų negali būti – lygiai kaip ir neseniai per apkaltą iš Seimo pasitraukusio Kęstučio Pūko atveju, dabar Seimui vėl teks kurti laikinąją tyrimo komisiją, kuri tirs M. Majausko elgesį prieš kelerius metus. V. Pranckietis net įžvelgė apkaltos galimybę, tačiau baigiantis savaitei Seimo vadovas pripažino paskubėjęs.

„Apkaltos komisija sudaroma trimis atvejais: kada šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija; kada sulaužoma priesaika; jeigu yra nusikaltimas. Šiuo atveju pirmieji du atvejai negalioja, kadangi jis dar buvo ne Seimo narys, kada aptarinėjami tie dalykai buvo. O trečiasis atvejis, kai bus atsakymas iš prokuratūros, jei bus kažkokia kaltinamoji medžiaga, tada ir galėtų būti sudaroma ta komisija“, – teigia V. Pranckietis.

Seimo nario K. Pūko apkaltos komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė sako, kad tarp M. Majausko ir K. Pūko atvejų dėti lygybės ženklo tikrai negalima, tačiau seksualinio priekabiavimo aukos liudijimą būtina vertinti rimtai ir aiškintis iki galo.

„Skirtumas pagrindinis yra tas, kad tarp M. Majausko ir minimos merginos nebuvo tiesioginio pavaldumo, nes nebuvo jokių darbinių santykių, nebuvo kandidatavimo į darbo vietą ir t.t., kaip kad buvo buvusio Seimo nario K. Pūko atveju. Tačiau yra ir tam tikrų paralelių, todėl, kad kai mes kalbame apie asmenį, kuris užima aukštas pareigas, kuris turi aukštą politinį ir socialinį statusą, taip pat yra didelis amžiaus skirtumas – virš 30 metų amžiaus vyras ir dvyliktokė, tai mes tikrai matome galios santykį“, – mano D. Šakalienė.

Jų reputacija dabar yra sušlubavusi viena ar kita prasme – bent jau rinkėju akyse. Dėl to taip, įtakos konservatorių partijai gali turėti nemažos.

Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Seimo konservatorių frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis, paprašęs ištirti partijos kolegai viešai mestus kaltinimus. Baudžiamojo Kodekso straipsnis, kurį nurodo konservatorių lyderis, numato, kad tyrimas galimas tik gavus nukentėjusiojo arba jo teisėto atstovo skundą. Tad, į prokurorus galėjo kreiptis nukentėjusioji, o suėjus senačiai ir ši nebegali. Bet G. Landsbergis turi savo argumentų.

„Jeigu yra ypatingai svarbūs visuomenei klausimai kylantys, tai prokuratūra privalo priimti skundą, net jeigu nėra nukentėjusiojo kreipimosi. Tai yra vadinamas viešo intereso gynimas. Šiuo atveju mes manome, kad tai yra ypatingai svarbus dalykas dėl to, kad kalba eina apie Seimo narį. Prokuratūra turėtų bent jau atsiversti [pareiškimą – LRT.lt] ir pažiūrėti į tyrimo esmę – ar yra galimybė ten ką nors tirti, ar nėra. Iš atsakymo mes tada matysime ir teisinį vertinimą visos situacijos“, – įsitikinęs G. Landsbergis.

Baudžiamosios teisės ekspertas Remigijus Merkevičius tikina, kad Seimo mandatas išskirtinių pozicijų nesuteikia, todėl konservatorių vadovo kreipimąsis beprasmis.

„Tai p. Landsbergis gali daug ką tvirtinti, bet baudžiamojo proceso teisė negalvoja, kad M. Majauskas yra svarbus asmuo. Įstatymas numato tam tikras išimtis ginant viešą interesą, visuomeninę reikšmę arba žmogų, kuris negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą. Tai šiuo atveju neturime nei viešo intereso, nei juo labiau, žmogaus, kuris negali pats gintis. Tai šitas raštas juridinės reikšmės neturi absoliučiai jokios. Prokuratūra neturėtų kreipti dėmesio į jį ir atsakyti, kad kreipėsi ne tas žmogus, kuris turi kreiptis“, – situaciją paaiškina VU Baudžiamosios justicijos katedros docentas dr. Remigijus Merkevičius.

Į prokurorus dėl šmeižto pranešė kreipsiąsis ir pats Seimo narys M. Majauskas. Tai turėtų įvykti pirmadienį. Baudžiamosios teisės eksperto vertinimu, procesas abiem pusėms būtų ilgas ir sudėtingas.

„Matyt, reikės įrodinėti pagrindinį faktą, ar iš tikrųjų ta informacija, kuri buvo pateikta viešumoje, atitinka tikrovę, ar neatitinka. Vėliau reikės įrodinėti, kad tas, kas pateikė tą informaciją, veikė sąmoningai tyčia. Priklausomai nuo šių faktų įrodymo, bus aišku, apsigins jis ar neapsigins. Įrodyti merginai šioje buvusioje situacijoje tuos buvusius faktus, ypatingai vertinant tą situaciją, kuri ten galėjo būti, jos galėjimas žinoti tam tikras detales ir pan., manau, kad šansai yra labai, labai minimalūs. Arba jų praktiškai nėra“, – konstatuoja dr. R. Merkevičius.

Anot viešųjų ryšių ekspertų, M. Majausko situaciją komplikuotų, jei viešai prakalbėtų daugiau nukentėjusiųjų

Kol kas konservatoriaus M. Majausko kuruoto projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyvė Milda Gardauskaitė liudijo ne asmeniškai patirtą šio politiko seksualinį priekabiavimą, o apie gandus, esą moksleivių pasisėdėjimai baruose persikeldavo į M. Majausko butą. Čia reiktų pabrėžti, kad nesislapstydama kalbėjusi mergina šiuo metu yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio pavaldinė – M. Gardauskaitė vyriausybės Strateginių pokyčių grupėje eina patarėjos pareigas.

Anot viešųjų ryšių ekspertės, dėl pastarųjų įvykių, kai M. Majauskas apkaltintas neva priekabiavęs prie moksleivių, ir Tado Langaičio, esą investavusio į kriptoverslą, kurį ir konsultavo, pasitraukimas iš Seimo gerokai supurtys konservatorių pozicijas

„Mes turime du jaunus žmones, kurie turėjo tikrai didžiulį visuomenės pasitikėjimą, kurie tikrai ateityje rinkimuose galėjo gauti pakankamai daug balsų konservatorių partijai. Jų reputacija dabar yra sušlubavusi viena ar kita prasme – bent jau rinkėju akyse. Dėl to taip, įtakos konservatorių partijai gali turėti nemažos“, – prognozuoja strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė Orijana Mašalė.

Konservatorių lyderis sutinka, kad dėl dviejų jaunųjų partijos narių šią politinę jėgą ištiko rimti išbandymai, tačiau jis daug rimčiau vertina grėsmę pačiai atsinaujinimo idėjai.

„Apie Tėvynės sąjungą kalbama visų pirma ir ne tik dėl to, kad dviem kolegoms čia tokie klausimai kilo, bet ir dėl to, kad mes labai aukštai vėliavą buvom iškėlę. Mes iš tikrųjų pasakėm, kad partija turi atsinaujinti, partinė sistema turi atsinaujinti ir neva dabar yra toks mėginimas politiškai kovoti su Tėvynės sąjunga, pasakant, kad štai, žlugo idėja. Bet aš manau, kad pačią idėją privalu ginti, atsinaujinimo idėją ir aš toliau kviesiu jaunus žmones eiti kartu“, – įsitikinęs G. Landsbergis.

Viešųjų ryšių ekspertės vertinimu, konservatoriai dar turi galimybių atsitiesti, tačiau konkurentai dabar taip pat turi šansų šią situaciją pasukti savo naudai per artėjančią rinkimų seriją kitąmet.

„Šitoje vietoje atsiranda niša galbūt ir kitoms partijoms parodyti savo naujus, jaunus veidus ir taip pabandyti patraukti tą jaunąjį rinkėją. Su vyresniu elektoratu mes vargu, ar matysime labai didelių pokyčių“, – teigia O. Mašalė.