Quantcast

G. Nausėda: Lietuva sieks bendros Europos lyderių deklaracijos dėl migracijos krizės

Lietuva sieks aiškios ir bendros Europos lyderių deklaracijos dėl neteisėtos migracijos krizės pasienyje su Baltarusija, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Mes norime, kad migracijos klausimu būtų labai aiškus tekstas, aiškiai įvardinantis problemą, kad tai yra ne šiaip migracija – taiki humanitarinė migracija, kad tai yra svertas diktatoriaus rankose, kurį jis išnaudoja hibridinei atakai prieš ES valstybes“, – žurnalistams Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį teigė šalies vadovas.

„Jei mes tokią išvadą įrašome, reiškia, kad turime atitinkamai pasirengti ir parengti teisės aktų ES pokyčius, pritaikyti juos dabartinėms realijoms, aktualijoms“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, minimi teisės aktų pokyčiai yra susiję tiek su migracijos ir prieglobsčio politika, tiek su nelegalios migracijos srautams užkardyti skirto barjero statybą.

Jis akcentavo, kad Lietuva daro „viską, kad mūsų partneriai geriau suprastų situaciją“.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Siekiant užkardyti neteisėtą migraciją, nuo rugpjūčio 2-osios Lietuvoje imta taikyti apgręžimo taktika.

Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Lietuva savo ruožtu nurodo, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje Minske.

Lietuvai būti tarpininke ES ir Lenkijos ginče pasiūlė A. Merkel

G. Nausėda nesutinka su tuo, kad Lietuva yra netinkama tarpininkauti Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) ginče dėl europinės ir nacionalinės teisės viršenybės. Šalies vadovas tikina, kad galimybę Lietuvai tarpininkauti ginče pasiūlė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Lietuvos tinkamumu atlikti tarpininko vaidmenį Lenkijos ir ES ginče dėl europinės ir nacionalinės teisės viršenybės suabejojo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, Lietuva pernelyg susijusi su Lenkija, kad ES mastu galėtų būti vertinama kaip nešališka tarpininkė.

„Tiesą sakant, mano vizito Vokietijoje metu pati kanclerė A. Merkel pasiūlė tokią alternatyvą, kad Lietuva, kuri yra Lenkijos kaimynė ir kuri neturi teisės viršenybės problemų, galėtų būti puiki tarpininkė. Aš manau, kad tai yra visiškai įdomi idėja“, – Briuselyje žurnalistams ketvirtadienį teigė G. Nausėda.

Tiesą sakant, mano vizito Vokietijoje metu pati kanclerė A. Merkel pasiūlė tokią alternatyvą.

„Tačiau, be jokios abejonės, negalima medijuoti, nesutinkant kitoms abiem pusėms, kurios šiuo atveju konfliktuoja. Mes pasiūlome savo paslaugas, jeigu jos būtų priimtinos dabartinėje situacijoje, mes tikrai esame pasirengę taip padaryti“, – pažymėjo jis.

Prezidentas taip pat akcentuoja, kad šalies nešališkumas negali būti apibrėžiamas geografiniu artumu. Todėl G. Nausėda mano, kad šiam tarpininkės vaidmeniui Lietuva tiktų.

„Kaip aš jau ir sakiau, mes neturime teisės viršenybės problemų. Lietuva gerbia teisės viršenybės principą, nes tai yra kertinis Europos Sąjungos veiklos principas, taip ir liks. Bet Lietuva nori išgirsti, išklausyti abi puses, o ne iš karto užsidėti teisėjo mantiją ir sėsti į teisėjo suolą“, – sakė prezidentas.

„Ko mes turėtume vengti, tai imtis kažkokių karštų sprendimų, kurie ekonominiais būdais, finansiniais svertais baustų Lenkiją ir sodintų ją į kaltinamųjų suolą. AŠ manau, kad tam yra akivaizdžiai per ankstyvas metas“, – pridūrė jis.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimą visapusiškai ir nešališkai visų pirma turi įvertinti Europos Komisija.

„Todėl pirmiausiai aš laukčiau pačios Europos Komisijos reakcijos, ką apie tai galvoja ji, kokį galimą veiksmų algoritmą ji numato, o jau tada mes galime diskutuoti apie tai, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Aš tai sakiau ir prezidento A. Dudos vizito Lietuvoje metu, kartosiu tai ir dabar. Aš manau, kad vis dar yra galimybė kompromiso keliu ieškoti sprendimo, kai galbūt abi pusės daro tam tikrą arba nuolaidą, arba kompromisą tam, kad būtų surasti sprendimai“, – pridūrė jis.

G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad priešingu atveju sprendžiant vėl įsiplieskusią COVID-19 krizę, migracijos iššūkius, pašlijusius santykius su Kinija, dar vienas vidinis iššūkis būtų per didelė problema dezintegruojanti Europos Sąjungą.

ELTA primena, kad G. Nausėda antradienį sakė, kad Lietuva palaikys Lenkiją šiai ieškant sutarimo ir išeities iš jau kurį laiką besitęsiančio Varšuvos ir Briuselio konflikto.

„Lietuva palaikys Lenkiją jai ieškant sutarimo ir sprendimo būdų išeiti iš susiklosčiusios situacijos. Mes suprantame, kad šiandien situacija yra tokia, kad kol kas sprendimo būdų nesimato, bet jeigu reikia mūsų mediacijos paslaugų, jeigu reikia mūsų tarpininkavimo, mes tikrai esame pasirengę tai daryti, nes konfliktui rutuliojantis toliau, žala gali būti gerokai didesnė negu visų kitų krizių atveju“, – sakė G. Nausėda.

Ginčas tarp ES ir Varšuvos atsinaujino, kai Lenkijos onstitucinis tribunolas paskelbė, kad teismų sistemos klausimais Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už ES teisę. Tai sukėlė audringas reakcijas ES institucijose ir valstybėse narėse. Analitikai teigia, kad šis sprendimas gali būti pirmas žingsnis to link, kad vieną dieną Lenkija išstos iš ES.

G. Nausėda sakė, kad Lenkijos ir ES ginčas dėl europinės ir nacionalinės teisės viršenybės gali turėti tragiškų pasekmių. Todėl, tvirtino G. Nausėda, būtina daryti viską, kad Lenkija ir ES netoltų viena nuo kitos.

„Tikrai labai nerimą kelia tai, kas vyksta pastaruoju metu šiame teisiniame ginče. Ginčas pagal savo esmę yra teisinis, tačiau jis turi didžiulių politinių pasekmių“, – antradienį Prezidentūroje įvykusioje bendroje Lenkijos ir Lietuvos vadovų spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
kom pritariu ...beprotnamis truksta tik /napoleono/?======

Hihi

Hihi portretas
Debolass
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių