„Atėjo laikas NATO kuo skubiau pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos. Tai ypač aktualu NATO rytiniame flange, kur būtina didinti sąjungininkų pajėgas ir stiprinti oro gynybą“, – sakė šalies vadovas.

„Lietuva yra pasiruošusi priimti didesnes sąjungininkų pajėgas ir suteikti visą reikiamą infrastruktūrą ir pagalbą mūsų valstybės teritorijoje“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių, didžioji dalis jų yra amerikiečiai ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečiai.

Padidinus šių metų gynybos biudžetą, 40 mln. eurų buvo skirta priimančios šalies infrastruktūrai gerinti.

Kreipdamasis į NATO valstybių vadovus G. Nausėda teigė, kad jau mėnesį besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą sukrėtė Vakarų pasaulį, tarptautinę bendruomenę ir aiškiai parodė, kad Kremlius kelia „egzistencinę grėsmę“ Europos ir viso pasaulio saugumui.

Pasak šalies vadovo, Ukraina akivaizdžiai nėra vienintelis ir galutinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – Kremlius tęs karinę agresiją, jeigu Vakarai jos nesustabdys.

Jis taip pat akcentavo būtinybę stiprinti visapusišką politinę ir karinę paramą Ukrainai. Anot G. Nausėdos, Vakarų pareiga yra suteikti Ukrainai visas įmanomas priemones gintis, tarp jų – ir karines.

Prezidentas kvietė NATO sąjungininkes imtis iniciatyvos skubiai spręsti humanitarinę katastrofą Mariupolyje ir kitose Rusijos puolamose ir apgultose Ukrainos vietovėse.

Šalies vadovo teigimu, NATO turi imtis aktyvaus vaidmens ir neleisti, kad žiaurūs nusikaltimai žmonijai vyktų XXI amžiuje Europos teritorijoje.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos nuotr.

Sankcijos turėtų būtų skausmingos ir Rusijos viduriniajai klasei

Sankcijos Rusijai turi būti stiprinamos „ryžtingai“ ir „skaudėti“ net ir šalies viduriniajai klasei, sako prezidentas G. Nausėda.

Tą Lietuvos vadovas akcentavo žurnalistams prieš vykstantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.

Pasak G. Nausėdos, griežtesnių sankcijų reikia stebint, kaip Rusijoje auga pasitikėjimas Kremliaus lyderiu V. Putinu.

„Turime kuo ryžtingiau priimti sprendimus, kad skaudėtų Rusijai, oligarchams, net ir vidurinei klasei. Nes palaikymas Putinui, jei tikėtume socialinėmis apklausomis, auga. Ir tai man kelia itin didelį nerimą“, – žurnalistams komentavo G. Nausėda.

Turime kuo ryžtingiau priimti sprendimus, kad skaudėtų Rusijai, oligarchams, net ir vidurinei klasei. Nes palaikymas Putinui, jei tikėtume socialinėmis apklausomis, auga. Ir tai man kelia itin didelį nerimą.

Prezidento teigimu, erdvės naujos sankcijoms įvesti dar yra, o greitesni ir drąsesni sprendimai reikalingi, kadangi tikrasis ekonominių apribojimų efektas bus juntamas tik po to tam tikro laiko.

„Dabar kalbame apie galimą penktą, šeštą sankcijų paketus. Bet jei norime rezultato, turime suprasti, kad sankcijų poveikis ateina su laiku, jų pasekmės juntamos po tam tikro laikotarpio“, – kalbėjo G. Nausėda.

Geresnis sprendimas, anot jo, būtų buvęs nuo pat pirmųjų karo dienų taikyti visas sankcijas.

„Manau, kad būtų buvę kur kas geriau, jei sprendimas nuo pat pradžių būtų priimtas sprendimas sankcijas taikyti „visu tempu“, – pažymėjo prezidentas.

ELTA primena, kad G. Nausėda ketvirtadienį išvyko dviejų dienų darbo vizito į Briuselį. Šalies vadovas dalyvaus neeiliniame NATO viršūnių susitikime ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje.

NATO viršūnių susitikime Aljanso šalių lyderiai aptars paramą Ukrainai, kenčiančiai nuo Rusijos sukelto karo, NATO atsaką į Rusijos keliamas grėsmes Europos saugumui, taip pat NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimą rytiniame Aljanso flange.

EVT susitikime Europos Sąjungos lyderiai aptars ES atsaką į Rusijos karą Ukrainoje, pagalbos Ukrainai priemones, taip pat energetinės nepriklausomybės, gynybos ir saugumo klausimus. ES lyderių diskusijoje apie situaciją Ukrainoje dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

G. Nausėda: jeigu būtume griežtesnes sankcijas Rusijai įvedę anksčiau, derybos šiuo metu būtų mums palankesnės

Prezidentas mano, kad, jei Rusijai griežtesnės sankcijos būtų buvusios įvestos jau anksčiau, galimai šiuo metu derybos su Rusija vyktų Vakarams palankesnėmis sąlygomis.

„Europos Vadovų Taryba iš tikrųjų visą laiką nuosekliai pasisakė už sankcijų griežtinimą. Taip, yra tas požiūris, kad galbūt sankcijas reikia griežtinti laipsniškai, palikti erdvės tam tikram manevrui, jeigu Rusija eitų ne eskalacijos, o deeskalacijos keliu. Bet šiandien mes turbūt puikiai suprantame, kad antrasis scenarijus, švelniai tariant, yra nelabai tikėtinas“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.

Todėl prezidentas akcentuoja, kad sankcijas Rusijai reikia dar labiau griežtinti. Kita vertus, jei griežtesnės sankcijos būtų pritaikytos anksčiau, greičiausiai derybų sąlygos šiuo metu būtų palankesnės Vakarams.

„Taip, šios sankcijos, kurias įvedėme, yra pakankamai sunkios, ir jau mes matome labai aiškiai, kad Rusijos ekonomika dūsta, jeigu galima taip pareikšti, nekalbu apie finansų sistemą. Bet jeigu mes būtume įvedę dar griežtesnes sankcijas ir dar anksčiau, galimas dalykas, kad šiandien būtume kitokiame status quo ir greičiausiai derybos su Rusija vyktų šiek tiek kitokiomis sąlygomis, palankesnėmis mums“, – sakė šalies vadovas.