„Aš ir toliau laikausi tos pačios nuomonės, kad Lietuvai, kurioje tikrai yra žmonių, atvykusių iš trečiųjų šalių – kaimyninių ir tolimesnių –, nėra kažkokia nepakeliama problema perkelti 150 žmonių, kurie, jeigu norėtų čia gyventi ir integruotis, manau, kad puikiausiai čia galėtų gyventi ir integruotis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

„Mes dabar bandome rasti kažkokią priešpriešą šito klausimo sprendime, tikrai išspręsime šitą klausimą geriausiu Lietuvos piliečiams būdu“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.

Vis tik premjerė pabrėžė, kad migrantų perkėlimo klausimo išskyrimas iš visos reformos jai atrodo per daug supaprastintas.

„Tame pakte yra daugybė mums labai labai svarbių dalykų“, – sakė I. ŠImonytė.

Premjerė: migracijos spaudimą patiriančios ES valstybės tikisi Lietuvos solidarumo

Premjerė I. Šimonytė sako, kad su dideliais migrantų srautais susiduriančios ES tikisi solidarumo iš Lietuvos priimant atvykėlius.

EP praėjusią savaitę patvirtinus migracijos reformą, pagal kurią Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų, šalyje įsibėgėja diskusijos, kuriuo keliu eiti.

„Kai mes kreipėmės į tas valstybes didesnės paramos Ukrainai, kažkokius kitus svarbius klausimus spręsti, tos pačios migracijos instrumentalizavimo, tai tada mes to supratimo tikimės. Reikia suprasti, kad tos šalys tikisi supratimo iš mūsų taip pat ir iš mūsų“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Tos šalys, kurios susiduria su didesniu migracijos spaudimu, jeigu visos valstybės pasirinks sumokėti pinigus, tai žmonės negali kaboti ore. Kažkaip reikia tą problemą spręsti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Premjerės nuomone, diskusija, ar Lietuva kasmet turėtų priimti pusantro šimto migrantų, ar sumokėti kelis milijonus eurų, yra dirbtina.

„Tos dilemos, mano supratimu, nėra. Mes tikrai galime padėti kitoms valstybėms ES nuimti šiek tiek spaudimo, juoba, kad skaičiais, pykite, nepykite, bet tai tikrai nėra tie skaičiai, su kuriais mes buvome susidūrę, kai per sieną keliavo (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos stumiami migrantai“, – sakė I. Šimonytė, turėdama omenyje 2021 metais iš Baltarusijos kilusį migrantų antplūdį.

Vyriausybės vadovės nuomone, diskusijose apie migrantų priėmimą paskęsta Migracijos pakto esmė. 

„Migracijos paktas (...) yra daug daugiau nei šitas klausimas, į kurį kažkodėl viešoje diskusijoje visą tą pokytį mes suvedame. Nes buvo priimtos nuostatos dėl visai kitų principų ir visai kito požiūrio į migracijos procesą, įskaitant ir tą atvejį, su kuriuo mes susidūrėme, kai migracija yra instrumentalizuojama“, – teigė I. Šimonytė.

Migracijos paktą dar turės patvirtinti ES taryba.

Jį priėmus, atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau teigė, kad sprendimą dėl Lietuvos veiksmų turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.