- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vėlų ketvirtadienio vakarą buvo paskelbta naujosios valdančiosios koalicijos sutarties programa, kurioje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija išdėstė savo ateinančios kadencijos prioritetinius darbus ir tikslus.
Dokumentas, kaip ir buvo tikėtasi, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, nes, vos tik pasibaigus antrajam rinkimų turui, viešoje erdvėje kilo diskusijos dėl to, kurios centro dešinės partijos interesai susitarimo projekte bus labiausiai atliepti. Nors, įvertinę dokumentą, politologai pripažįsta, kad susitarimo projekte labiausiai dominuoja konservatorių siekiai, tačiau kartu akcentuoja – liberalios partijos koalicijos derybose neliko nuskriaustos.
Liberalios partijos koalicijos sutartimi turėtų būti patenkintos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pripažįsta, kad paviešintas koalicijos sutarties projektas palankiausias konservatoriams. Politologas savo mintį argumentuoja tuo, kad konservatorių partijai artimiausios nuostatos atsispindi tarp koalicijos tikslų, dėl kurių jau atrastas bendras sutarimas. Visgi profesorius akcentuoja, kad tokia tendencija yra natūrali, nes TS-LKD yra didžioji koalicijos partnerė.
„Natūralu būtų tikėtis, kad konservatorių nuostatos turėtų būti labiausiai atspindėtos sutartyje. Turbūt jų pozicija ir yra aiškiausia būtent toje dokumento dalyje, dėl kurios jau gana aiškiai sutarta. Kita vertus, (sutarties – ELTA) punktuose, dėl kurių dar nėra sutarimo, man pasirodė, kad ten yra daugiau dalykų, kurie svarbūs liberalams, ir šiek tiek mažiau dalykų, kurie svarbūs konservatoriams“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.
„Šiuo atveju konservatoriai jau iš anksto daugiau mažiau užfiksuoja tai, ką jie nori padaryti ir tikrai padarys, liberalai tam nesipriešina“, – pridūrė profesorius, atkreipdamas dėmesį, kad nemaža dalis liberalų darbotvarkės nuostatų patenka į koalicijos partneriams aktualių klausimų sąrašą, dėl kurių sutarimas nebūtinai bus atrastas.
Visgi T. Janeliūnas yra įsitikinęs, kad šiame etape liberalų esminis siekis ir buvo sutartyje užfiksuoti jų tikslus ir ketinimus. Pasak politologo, liberalios partijos šį tikslą įgyvendino ganėtinai sėkmingai.
„Tikrai buvo galima tikėtis, kad kategoriškai bus atmesta nuostata dėl tos pačios lyties ar lyčiai neutralios partnerystės sudarymo, nes konservatoriams tai tikrai yra vertybiškai nelabai priimtinas dalykas. Bet konservatoriai vis dėlto priima net ir tokias nuostatas, kaip potencialiai galimas priimti“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, liberalioms partijoms aktualių vertybinių klausimų įtraukimas į susitarimą jau reiškia, kad konservatoriai iš principo neatmeta daugiau diskusijų keliančių klausimų ir yra nusiteikę „toliau dirbti, kalbėtis, potencialiai galbūt net įtikinti savo frakcijos radikaliausius narius, kad gali būti toks sprendimas priimtas“.
„Niekas negarantuoja, kad bus priimti konkretūs sprendimai, tikrai gali būti, kad atėjus laikui Seime tos daugumos nesusidarys. Bet aš manau, kad pats dokumento žanras – koalicinė sutartis – reiškia ne konkretų įsipareigojimą, bet iš esmės koalicijos veikimo būdą. O koalicijos veikimo būdas nurodo, kad bus bandoma ieškoti kompromisų net ir sudėtingais klausimais“, – atkreipė dėmesį jis.
T. Janeliūnas akcentuoja, kad konservatorių dominavimas pasireikštų tuo atveju, jeigu apie liberalioms partijoms svarbius vertybinius principus koalicijos sutartyje apskritai nebūtų užsiminta. Visgi profesorius teigia, kad kol kas TS-LKD pavyko parodyti, jog konservatorių vadovybei svarbu atsižvelgti ir į mažesnių koalicijos partnerių norus.
Profesorius taip pat įsitikinęs, kad koalicijos sutartyje įsipareigoti įgyvendinti klausimus, dėl kurių nėra šimtaprocentinio sutarimo, – neracionalu. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pažadas koalicinėje sutartyje yra labai retas dalykas.
„Dabartinis variantas yra sąžiningas. Nefiksuoti kažkokio pažado, kurio galbūt nebus įmanoma įvykdyti, bet fiksuoti patį ketinimą, taip pat užfiksavus ir galimą rizikos variantą, kad nebūtinai bus pasiektas tas teigiamas sprendimas“, – sakė T. Janeliūnas.
Galios pasiskirstymas labiau atsiskleis dalinantis postus
Savo ruožtu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė Jūratė Novagrockienė akcentuoja susitarimo projekte partijų galios disbalanso nepastebinti. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad į koalicijos susitarimo projektą įtraukti ir koalicijos viduje kontraversiškai palaikomi klausimai.
„Netgi skausmingesni klausimai, kurie atrodė, kad bus labai prieštaringai vertinami pačių konservatorių, jie irgi yra įtraukti į šį susitarimą. Kitaip tariant, negaliu pasakyti, kad sutartis būtų kažkam daugiau ar mažiau naudinga“, – Eltai teigė J. Novagrockienė.
Ji akcentuoja, kad galios pasiskirstymas tarp partijų labiau turėtų atsiskleisti tada, kai prasidės derybos dėl konkrečių politinių postų.
„Tai labiau pasimatys, kai prasidės derybos dėl konkrečių pareigybių, kai bus deramasi dėl ministrų postų, gal viceministrų, Seimo vadovavimo ir t. t. Nes šiuo metu tai iš tikrųjų visiškai užslėpta paslapties šydu“, – sakė politologė.
J. Novagrockienė, kalbėdama apie sutarties projekte įrašytus klausimus, ypatingai svarbius koalicijos partneriams, atkreipia dėmesį, kad kol kas dar neaišku, kiek iš jų atsidurs Vyriausybės programoje.
„Mes pamatysime, kiek iš jų įgis arba neįgis svorio, kai bus ruošiama Vyriausybės programa. (...) Visgi partnerystė arba narkotikų dekriminalizavimas yra Seimo klausimai ir kaip pasiseks tai įgyvendinti priklausys nuo to, ar Seimas tam pritars ar nepritars“, – akcentavo politologė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė Klaipėdoje aptars sienos su Rusija apsaugos stiprinimą
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lankysis Klaipėdoje, kur aptars valstybės sienos su Rusija apsaugos stiprinimą. ...
-
Dalis kandidatų visuotinį šaukimą mato kaip būtinybę, kitiems klausimų kelia finansavimas2
Kandidatų į prezidentus nuomonės dėl visuotinio šaukimo išsiskiria. Dalis kandidatų tai įvardija kaip būtiną visuotinės gynybos dalį, kiti abejoja dėl to įgyvendinimui reikalingo papildomo finansavimo. ...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ deramasi dėl amunicijos gamybos linijos atidarymo14
Jungtinėse Valstijose viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad su amerikiečių gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ deramasi dėl amunicijos gamybos linijos Lietuvoje atidarymo, rengiamas ketinim...
-
Teisingumo ministerija inicijuoja kreipimąsi į KT dėl partnerystės instituto nebuvimo15
Teisingumo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo. ...
-
Vašingtone viešintis L. Kasčiūnas: patvirtino, kad JAV pajėgų buvimas Lietuvoje – neterminuotas8
Vašingtone viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina gavęs tvirtą ir aiškų patvirtinimą, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų buvimas Lietuvoje yra neterminuotas. ...
-
Apie JAV pažadą Lietuvai: tai – signalas šalies gyventojams
Lietuva iš JAV sulaukė patikinimų, kad amerikiečių karių buvimas, anksčiau žadėtas iki 2025-ųjų pabaigos, pratęsiamas neterminuotai. Tiesa, galutinės datos amerikiečių rotacijai Lietuva dar neturi. Tačiau nerimą kelia Donaldo Trumpo sugr...
-
J. Šovienė kreipėsi į Seimą: prašo nekaltumo prezumpcijos užtikrinimo1
Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimus ryšius su baltarusiškų trąšų verslu, buvusi prezidento patarėja Jūratė Šovienė kreipėsi į Seimą. Ji tokius įtarimus neigia, o kreipimusi prašo...
-
Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. ...
-
VRK neregistravo buvusios Visagino merės D. Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neregistravo partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės Dalios Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą (EP). ...
-
VRK panaikino R. Žemaitaičio mandatą14
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nutraukė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio įgaliojimus Seime. ...