„Dislokuosime tik gynybines sistemas, kad užtikrintume, jog būtų gerbiamas suverenitetas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Mattisas po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.
Oro gynyba – silpniausia grandis
Gynybos sekretorius pabrėžė, kad NATO pajėgumai Rytų Europoje yra išimtinai gynybinio pobūdžio, o Rusijos kovinės galios stiprinimą regione pavadino destabilizuojančiu veiksmu.
„Atvešime tas sistemas, kurių nuspręsime, kad reikia. Bet koks Rusijos kovinės galios stiprinimas regione - kai jie ir mes visi žinome, kad mūsų veikla Lietuvoje ar kitose demokratinėse šalyse nekelia jokios grėsmės - toks stiprinimas yra destabilizuojantis“, - kalbėjo sekretorius.
Baltijos šalių oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Kai kurie pareigūnai svarsto, kad reaguojant į Rusijos karinį aktyvumą regione NATO sąjungininkai galėtų dislokuoti ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas.
Gynybos pareigūnų teigimu, NATO oro gynybos sistemas Baltijos šalyse gali sustiprinti per rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS.
Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad Baltijos šalims būtinos papildomos saugumo priemonės, bet konkrečių detalių taip pat nepateikė. Jos teigimu, visi sprendimai bus priimti bendrose konsultacijose. Prezidentė taip pat paragino paspartinti sprendimų priėmimo procesą NATO viduje.
J.Mattiso vizitu naujoji Jungtinių Valstijų administracija siekia pademonstruoti įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui, tvyrant nerimui dėl Rusijos užsienio politikos. Vėliau trečiadienį jis kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais aplankys karius Pabradėje.
Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje, NATO šiemet dislokuoja po tarptautinį batalioną - maždaug tūkstantį karių - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pagal atskirą misiją, regione taip pat dislokuota JAV brigada su pusketvirto tūkstančių karių ir beveik šimtu tankų.
Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu.
Tapęs prezidentu D.Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, tačiau nuolat pabrėžia, kad Europos šalys turi didinti krašto apsaugos finansavimą, o aljansas daugiau dėmesio skirti kovai su terorizmu.
Baltijos šalys dėl gynybos biudžeto pastaruoju metu pristatomos kaip sektinas pavyzdys. Estija jau ne vienus metus gynybai skiria NATO sutartus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o Lietuva ir Latvija šį rodiklį numato pasiekti kitąmet.
„Pasiutusio šuns“ pravardę turintis atsargos generolas J.Mattisas iki 2013 metų kovo buvo JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės viršininkas ir buvo atsakingas už JAV karius Irake bei Afganistane.
Baltijos šalis pavadino pavyzdžiu
NATO karius Lietuvoje aplankęs Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius J. Mattisas Baltijos šalis pavadino pavyzdžiu visoms aljanso valstybėms dėl gynybos biudžeto didinimo.
„Šios šalys yra sektinas pavyzdys dėl savo gynybos išlaidų trajektorijos, jos į tai žiūri rimtai, jos tampa pavyzdžiu stiprindamos savo gynybą“, - žurnalistams Pabradėje trečiadienį sakė J.Mattisas.
„Sveikiname tai, ką jos daro. Amerikos žmones džiugina jų darbai, ir mums nekyla abejonių dėl krypties, kuria jos eina. Visiškai visiškai su jomis vieningi“, - pridūrė jis.
Estija šiuo metu yra viena iš vos penkių aljanso šalių, kurios krašto apsaugai skiria NATO numatytus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Lietuva ir Latvija šį tikslą numato pasiekti kitąmet.
Kalbėdamas po susitikimo su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais, J.Mattisas pabrėžė NATO vienybės svarbą reaguojant į saugumo iššūkius, įskaitant būsimas Rusijos karines pratybas „Zapad“.
Gynybos sekretoriaus teigimu, NATO batalionų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo, kad kariai yra pasirengę kovoti kartu, jei tai būtų būtina.
„NATO yra labai matoma ir kartu nedaloma, jei kalbame apie partnerystę vienų su kitais. Esame vieningi kaip aljansas“, - kalbėjo J.Mattisas.
Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija, Latvijoje - Kanada, Estijoje - Britanija, Lenkijoje - Jungtinės Valstijos.
Lietuvos ir JAV pareigūnų teigimu, šią vasarą Jungtinės Valstijos Lietuvoje gali laikinai dislokuoti ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas.
JAV gynybos sekretorius ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šių pranešimų nei patvirtino, nei paneigė, sakydami, kad bus atsiųsti tokie pajėgumai, kokių reikės. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS.
Naujausi komentarai