- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva prisidėjo prie grupės šalių, pasmerkusių Kinijos veiksmus prieš uigūrų mažumą Sindziango regione.
Šis klausimas suskaldė Europos Sąjungos (ES) šalis.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiajai už žmogaus teises atsakingai pareigūnei skirtą laišką pasirašė 22 šalys, tarp jų – 15 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat tokios šalys kaip Norvegija, Šveicarija, Japonija, Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad sprendimą pasmerkti Kiniją lėmė susirūpinimas šalies visuomenėje ir bendra pozicija su Šiaurės bei Baltijos valstybėmis.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl žmogaus teisių situacijos Kinijoje ir tai buvo vieningas NB8 ir grupės kitų bendraminčių valstybių sprendimas kreiptis į JT Vyriausiąją žmogaus teisių komisarę siekiant atkreipti dėmesį į žmogaus teisių situaciją Sindziago provincijoje“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė.
Anot stebėtojų, Kinijoje apie milijonas žmonių, daugiausiai uigūrų etninės mažumos narių, yra laikomi vadinamosiose perauklėjimo stovyklose.
Žmogaus teisių grupės ir internuotųjų stovyklose Sindziange laikyti žmonės šias įstaigas vadina koncentracijos stovyklomis, kur musulmonai uigūrai ir kitų mažumų atstovai verčiami asimiliuotis į kinų visuomenę.
Kinija stovyklas vadina profesinio švietimo ir mokymo centrais. Šalies pareigūnai praėjusią savaitę paskelbtą Vakarų šalių laišką pavadino šmeižtu.
Nors iš pradžių neigė stovyklų Sindziange egzistavimą, Pekinas pradėjo didelę viešųjų ryšių kampaniją, kad atremtų pasaulio pasipiktinimą.
Skirtys Europoje
Ši situacija parodė skirtis tarp Šiaurės ir Vakarų Europos šalių bei rytinių ir pietinių ES valstybių, kurios yra labiau priklausomos nuo Kinijos investicijų, Pekinui siekiant atkurti istorinius prekybos maršrutus.
Pekino veiksmus smerkiantį laišką pasirašė Austrija, Belgija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
Ant jo nėra Italijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Maltos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Graikijos ir Vengrijos atstovų parašų.
„Tai įrodo, kad vieningos politikos ES Kinijos atžvilgiu nėra, ir tų skirčių, tikėtina, nemažės. Nuo technologijų ir saugumo iki žmogaus teisių ir demokratijos klausimų. Savaime šio balsavimo kaip indikatoriaus ilgalaikei strategijai laikyti nereikėtų, tačiau tai turėtų būti paskata diskusijai“, – BNS sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Kinijos atžvilgiu mes esame kol kas tokioje besiblaškančioje pozicijoje, kur trūksta aiškaus apsisprendimo, ar mes norime labiau prekiauti ir naudotis ekonominiais santykių privalumais, ar būti pusėje, kur labiau kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus.
„Infrastruktūros projektai, ypač Balkanuose, yra ypač susiję su Kinijos investicijomis. Tie „Vienos juostos, vieno kelio“ projektai jie, matyt, labiau ekonomiškai ir politiškai susaisto tas šalis“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Atsakydami į Pekino veiksmus prieš uigūrus smerkiantį dokumentą, 37-ių šalių ambasadoriai prie Jungtinių Tautų paskelbė savo laišką, ginantį Kiniją.
Šį laišką pasirašė tokios šalys, kaip Rusija ir Saudo Arabija, taip pat Baltarusija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Pakistanas, Egiptas, Kuba.
Lietuva laviruoja
Nors Lietuvos pareigūnai primena Kinijai žmogaus teisių pažeidimus, tai daroma atsargiai, siekiant pernelyg nepakenkti į ekonominį bendradarbiavimą orientuotiems dvišaliams santykiams.
Pasak T. Janeliūno, Lietuvos sprendimas kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus tarptautinėje bendruomenėje yra nuoseklus, tačiau pozicija dėl Kinijos vis dar kelia klausimų.
„Kinijos atžvilgiu mes esame kol kas tokioje besiblaškančioje pozicijoje, kur trūksta aiškaus apsisprendimo, ar mes norime labiau prekiauti ir naudotis ekonominiais santykių privalumais, ar būti pusėje, kur labiau kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus“, – kalbėjo profesorius.
Pavyzdžiui, Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
2018 metų birželį Lietuvoje lankėsi Dalai Lama, nors Kinija buvo perspėjusi, kad šis vizitas gali pakenkti Vilniaus ir Pekino santykiams.
Tačiau skirtingai nei 2013 metais, kai su Dalai Lama susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė, pernai jo nepriėmė nė vienas valstybės vadovas. Tibeto dvasinis lyderis susitiko tik su Seimo nariais, parlamente įkūrusiais Solidarumo su tibetiečiais grupę.
Kita vertus, tų pačių metų rugpjūtį penki Seimo nariai apsilankė Tibete ir susitiko su oficialiosios vietos valdžios atstovais. Nevyriausybininkai supeikė šį vizitą teigdami, kad apsilankymas Tibete pademonstravo palankumą ten įvestai Pekino tvarkai.
Šių metų birželį, minint žudynių Pekino Tiananmenio aikštėje trisdešimtmetį, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priminė Kinijos valdžios slopinamo susidorojimo metines.
„Mes minime ir prisimename aukas bei raginame gerbti žmogaus teises Kinijoje“, – tviteryje parašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Praėjusią savaitę prisiekęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė besitikintis, kad santykiai su Kinija bus „labai draugiški“, o ekonominis bendradarbiavimas tęsis.
Per balandį naujienų agentūros BNS organizuotus prezidento rinkimų debatus G. Nausėda pažadėjo iškelti žmogaus teisių klausimus per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), nes nuo to priklausys, ar Lietuvos diplomatija bus gerbiama.
„Žmogaus teisių klausimas yra absoliučiai svarbiausias ir šitoje vietoje mes neturime per petį žiūrėti, kas kaip vertins, kuomet eina kalba apie nekvestionuotinus dalykus“, – rinkimų kampanijos metu kalbėjo būsimasis prezidentas.
„Manau, kad Lietuvos užsienio politika gali būti gerbiama tik tada, kai ji šitus nekvestionuotinus dalykus kelia į pirmą vietą ir nepardavinėja jų“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Grybauskaitė: turime taikaus gyvenimo biudžetą daryti gynybos biudžetu
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino šalies politikus daugiau investuoti į krašto apsaugą ir atsikratyti taikos mentaliteto. ...
-
G. Nausėda narystės NATO minėjimo ceremonijoje: taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys
Penktadienį minint Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį, S. Daukanto aikštėje vyko iškilminga minėjimo ceremonija. Joje kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad taika Europoje nėra savaime suprantamas dalykas. ...
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus5
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta7
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP18
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje6
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas9
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę34
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas7
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...