Konservatorių siūlomu įstatymo projektu raginama nustatyti, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos temų būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų - tautinės bendrijos ar mažumos kalba. Šią iniciatyvą, teigė konservatorė Agnė Bilotaitė, siūloma įgyvendinti iki 2023 metų.

„Akivaizdu, kad esamas reguliavimas nėra pakankamas. Todėl siūloma įstatymo nuostata siekiama sureguliuoti ir aiškiai nustatyti ugdymo ribas. Svarbu ir tai, kad šia pataisa ir pati valstybė įsipareigoja sudaryti realias sąlygas savo tautinių bendrijų atstovams gerai išmokti lietuvių kalbą, o vėliau sėkmingai kartu su jais kurti mūsų valstybės ateitį“, - teigė A. Bilotaitė.

Šiuo metu, anot spaudos konferencijoje siūlomų pataisų motyvus pristačiusio Lauryno Kasčiūno, tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbama dėstoma ne daugiau nei 20 proc. visų dalykų.

Politikas, kalbėdamas apie įstatymo motyvus, pabrėžė, kad valstybinės kalbos mokėjimas turi įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į darbo rinkas ir visuomeninį gyvenimą bei mažina tautinių bendrijų pažeidžiamumo jauseną ir atskirtį.

Tai stiprintų socialinę, politinę valstybės sąrangą, stiprintų santarvę tarp piliečių ir trečiosioms šalims būtų žymiai sunkiau skaldyti mūsų visuomenę.

L. Kasčiūnas teigė, kad tautinių mažumų atstovai nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą.

„Pernai lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 90 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,5 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių moksleivių“, - spaudos konferencijoje aiškino L. Kasčiūnas ir pristatė 2006 m. apklausų duomenis, rodančius, kad net 62 proc. Lietuvos lenkų savo vaikus nori mokyti lietuvių kalba.

Apibendrindamas L. Kasčiūnas ragino švietimo sistemoje netaikyti dvigubų standartų lietuviškose ir tautinėse mokyklose besimokantiems mokiniams ir laipsniškai pereiti prie lygių teisių visiems.

Tuo tarpu konservatorius Audronis Ažubalis akcentavo, kad Švietimo įstatymo pataisos būtinos, siekiant sumažinti Kremliaus hibridinių atakų poveikį. Konservatorius teigė, kad Baltijos šalyse tautinės mažumos tapo labai patraukliu taikiniu Kremliaus hibridiniams karams.

„Iš tikrųjų žiūrint į savo tautines bendruomenes ir mes matome, kokiais būdais, pradedant nuo finansavimo, baigiant įvairiomis provokacijomis, šios bendruomenės yra skaldomos ir nuteikiamos prieš Vyriausybę ir valstybę“, - kalbėjo A. Ažubalis ir pridūrė, kad geras valstybės kalbos, kultūros ir istorijos žinojimas gali prisidėti neutralizuojant neigiamas Maskvos įtakas.

„Mes manome, kad titulinės nacijos kultūros, istorijos, tradicijų žinojimas yra labai svarbus visiems tiems tautinių bendruomenių atstovams, kurie nuoširdžiai nori tapti visateisiais valstybės piliečiais“, - sakė politikas. Jis pabrėžė, kad Švietimo įstatymo pataisos priimtos, atsižvelgiant į Estijos pavyzdį, todėl bus siekiama, kad mokyklose apie 60 procentų (apie 6 dalykus) visų dalykų būtų dėstomi lietuvių kalba.

„Tai stiprintų socialinę, politinę valstybės sąrangą, stiprintų santarvę tarp piliečių ir trečiosioms šalims būtų žymiai sunkiau skaldyti mūsų visuomenę“, - apibendrino A. Ažubalis ir užsiminė, kad siūlomomis pataisomis nesekama latvių pavyzdžiu, kurie turi tikslą, kad 2020-2021 metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10 ir 11 klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba.

Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis - tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje - tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

Gerai išlaiko brandos egzaminus

Tautinių mažumų mokyklas lankantys moksleiviai gerai išlaiko brandos egzaminus ir įstoja į aukštąsias mokyklas, todėl nėra reikalo stiprinti lietuvių kalbos mokymo šiose mokyklose, teigia Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė.

„Valstybiniai egzaminai yra laikomi valstybine kalba, ir vaikai geba perskaityti, suprasti, atsakyti, išlaikyti. Man atrodo, kad nereikia per prievartą daryti to, ko nereikia. Mokytojai turi gerą pasirengimą ir geba paruošti vaikus išlaikyti valstybinius egzaminus“, – antradienį BNS sakė Rita Tamašunienė.

„Svarbiausia yra rezultatas, o rezultatai yra geri. Vaikai ir įstoja, ir įsidarbina. Nežinau, kodėl vėl susirūpino lietuvių kalba“, – pridūrė ji.

Taip Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė komentavo trijų Seimo konservatorių iniciatyvą, kad nuo 2023 metų tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba būtų ugdoma 60 proc. programų.

Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė BNS paaiškino, kad užduotys tautinių mažumų mokyklų abiturientams pateikiamos lietuvių kalba, bet jie gali atsakyti į jas gimtąja kalba. Be to, užduotyse pateikiami specifinių terminų vertimai į lenkų ir rusų kalbas.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas, dirbantis Švietimo ir mokslo komitete, Jaroslavas Narkevičius konservatorių siūlymą vadino tautinių mažumų atstovų teisių siaurinimu.

„Eilinis siekis pabloginti egzistuojančias ir taip susiaurintas teises švietime. Tai diskriminacinis veiksmas. Jie sistemingai ieško progos tą diskriminacinį veiksmą atlikti. Bet manau, kad tai nepavyks, nes esame demokratinėje šalyje, yra įsipareigojimas nebloginti situacijos, ypač po įstojimo į Europos Sąjungą“, – antradienį BNS teigė J. Narkevičius.

Pasak R. Tamašunienės, konservatorių siūlymas būtų regresas tautinių mažumų teisių atžvilgiu. Anot jos, Europos Sąjungoje nuolat pabrėžiama, kad reikia skatinti ir gerbti tautinių mažumų teises, kultūrą, kalbą.

„Turime gerą tautinių mažumų mokyklą, ji atitinka visus kriterijus. Mūsų vaikai jau ir taip nukentėjo suvienodinus lietuvių kalbos egzaminus ir netekus vienodo starto galimybės, nepaisant to, mūsų vaikai neblogai įstoja į aukštąsias mokyklas“, – tvirtino Seimo narė.

Jos teigimu, argumentas, kad lenkiškas mokyklas baigę jaunuoliai išvyksta studijuoti į Lenkiją, nėra teisingas, nes vis daugiau lietuvių išvyksta mokytis į užsienį.

Pasak R. Tamašunienės, reikia susirūpinti lietuvių kalbos patrauklumu tarp viso jaunimo, ne tik tautinių mažumų atstovų.

„Davus vaikui pirmoje klasėje vadovėlį, kur vartojama daug senosios kalbos posakių, išsireiškimų, ir tikėtis, kad vaikai bus motyvuoti ir norės mokytis, nerealu. Man atrodo, kad reikia peržiūrėti ugdymo programas“, – sakė ji.

Konservatorių siūlymą politikė įvertino kaip norą pasirodyti naudojant seną tautinių mažumų kortą.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 – 2018 mokslo metais Lietuvos mokyklose rusų kalba mokėsi 14 tūkst. 679 moksleiviai, lenkų – 11 tūkst. 209, baltarusių 203.