- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
L. Linkevičius: integracijos į ES procesai vyksta ne pagal kalendorių
-
L. Linkevičius: integracijos į ES procesai vyksta ne pagal kalendorių
-
L. Linkevičius: integracijos į ES procesai vyksta ne pagal kalendorių
-
L. Linkevičius: integracijos į ES procesai vyksta ne pagal kalendorių
-
L. Linkevičius: integracijos į ES procesai vyksta ne pagal kalendorių
Naujų šalių integraciją į Europos Sąjungą reikia vertinti pagal atliktas reformas, o ne nustatant terminus, ketvirtadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Juodkalnijos užsienio reikalų ministru Srdjanu Darmanovičium (Srdžanu Darmanovičium).
„Jei buvęs Komisijos pirmininkas jas (datas-BNS) minėjo, tai nėra labai teisingas kelias, nes integracija turi būti ne pagal kalendorių, o pagal reformas. Ir tas intensyvumas dienotvarkės rodo, kad Juodkalnija labai rimtai į tą žiūri ir labai toli pažengusi“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.
Buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) yra sakęs, kad visos šešios Vakarų Balkanų šalys ES narėmis bus 2025-aisiais. Šiuo metu Bendrijai priklauso tik Kroatija.
Pasak S. Darmanovičiaus, galima integracijos į ES data priklauso ne tik nuo pačios Juodkalnijos.
„Net jei būsime pasiruošę patys anksčiau, tai labai sunku pasakyti, ar ES šiam procesui pritars anksčiau. Aš neatmetu jokių galimybių, mes galime tikėtis, kad po 5 ar 6 metų procesas bus įgyvendintas ar beveik įgyvendintas. Reikia daug darbo ne tik iš mūsų pusės, bet ir spaudimo ES viduje“, – kalbėjo S. Darmanovičius.
Integracija turi būti ne pagal kalendorių, o pagal reformas.
L. Linkevičiaus teigimu, Juodkalnija susiduria su spaudimu regione, tačiau yra viena pažangiausių Vakarų Balkanų šalių.
„Jų politikos suderinamumas su bendra užsienio ir saugumo politika ES yra tikrai unikalus. Žinome, kad yra įvairių geopolitinių spaudimų regione – iš Serbijos, iš Rusijos. Girdime, kad visa tai yra, bet jie turi savo principus, savo pozicijas ir jas labai aiškiai gina“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Susitikimo su L. Linkevičiumi metu taip pat aptartas Lietuvos ir Juodkalnijos dvišalis bendradarbiavimas, Juodkalnijos pažanga derybose dėl narystės Europos Sąjungoje, situacija Vakarų Balkanuose, regioninio saugumo ir bendradarbiavimo NATO klausimai.
S. Darmanovičius ketvirtadienį oficialiai atidarys Juodkalnijos garbės konsulatą Lietuvoje, kuriam vadovaus Daiva Perevičienė. Tai bus pirmasis Vakarų Balkanų šalies garbės konsulatas Lietuvoje. Jis taip pat susitiks su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu.
S. Darmanovičius Lietuvoje lankosi jau antrą kartą – pirmą kartą vizito į Lietuvą buvo atvykęs 2018 metais. Planuojama, kad kovo 9 dieną į Lietuvą oficialaus vizito atvyks Juodkalnijos prezidentas Milo Djukanovičius.
2006 metais nepriklausomybę paskelbusi Juodkalnija yra mažiausia Vakarų Balkanų šalis. Ji taip pat jauniausia, 29-oji, NATO narė, aktyviai dalyvaujanti NATO veikloje. Juodkalnija prisideda prie saugumo Baltijos regione stiprinimo – 10 Juodkalnijos karių dalyvauja NATO priešakinių pajėgų batalione Latvijoje.
Juodkalnija taip pat yra didžiausią pažangą derybose dėl narystės ES padariusi ES šalis kandidatė, nuosekliai remianti ES užsienio ir saugumo politiką. Juodkalnija derybas dėl narystės ES pradėjo 2012 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo6
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą2
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose2
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...