„Seniūnų sueigoje aptarėme, kad (tai buvo) šlykštus poelgis valdančiųjų (...), šiandien seniūnų sueigoje sutarėme, kad kitą savaitę jis bus pateiktas“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė laikinasis liberalų vadovas Eugenijus Gentvilas.

Praėjusią savaitę „valstiečių“ balsais liberalams nebuvo leista šio projekto pristatyti per opozicinę darbotvarkę, o „valstietis“ Povilas Urbšys parlamento salėje sukėlė skandalą pareiškęs, kad liberalai galėjo projektui pristatyti pasirinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią V. Čmilytę-Nielsen.

„Mes kreipsimės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, mes tai padarysime, tam yra trijų mėnesių terminas, o kol kas kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją“, – sakė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Armonaitė sakė, kad etikos sargų Seime prašoma įvertinti ne tik P. Urbšio, bet ir jį parėmusio „tvarkiečio“ Petro Gražulio, dėl sąvokos „nėščias žmogus“ ironiškai pasisakiusio Socialdemokratų darbo frakcijos atstovo Artūro Skardžiaus elgesį. Kartu keliamas klausimas, ar Seimo nariai savo pasisakymais nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė priesaikos.

„Mes prašome EPK ištirti, ar Seimo nariai nepažeidė politikų elgesio kodekso, Seimo statuto, ar nebuvo galimai šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Mes tikimės, kad EPK principingai pažiūrės ir išnagrinės šių Seimo narių elgesį, nes mes nenorime, kad demokratiškai išrinktame parlamente žingsnis po žingsnio prasimuštų kažkoks autoritarinis prieskonis“, – sakė A. Armonaitė.

Liberalė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad toks elgesys parlamente nesuvokiamas 21-ame amžiuje, o projekto pateikti neleidę kolegos užkirto kelią diskusijoms dėl efektyvesnio pagalbinio apvaisinimo galimybių. Pasak parlamentarės, „valstiečių“ pastangomis į įstatymą įrašytas įpareigojimas pagalbinio apvaisinimo metu sukurtus nepanaudotus embrionus saugoti amžinai šeimoms yra per didelė našta, be to, ilgalaikėje perspektyvoje ir sunkiai įgyvendinamas.

„Tiek P. Gražulio pasisakymas, siekiantis sugėdinti mane kaip nepakankamai atsakingą moterį, nepakankamai atsakingai  galvojančią apie būsimą motinystę, tiek P. Urbšio siekis, jo teigimu, apsaugoti mane ir sugėdinti kolegas, kurie neva slepiasi už mano nugaros, yra visiškai nepriimtini. Tokiu būdu siunčiamas labai aiškus signalas, kad moterys nėra pakankamai racionalios, kad kai kurie vyrai, kuriuos reprezentuoja, pavyzdžiui, P. Gražulis, žino geriau, kaip mes turėtume elgtis ir faktiškai imasi atsakomybės apsaugoti mus pačias, moteris, nuo mūsų sprendimų. 21-ame amžiuje toks požiūrius yra nepriimtinas ir sunkiai suvokiamas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tokiu būdu siunčiamas labai aiškus signalas, kad moterys nėra pakankamai racionalios, kad kai kurie vyrai, kuriuos reprezentuoja, pavyzdžiui, P. Gražulis, žino geriau, kaip mes turėtume elgtis.

„Oponentai garsiai šaukia, kad mūsų pasiūlymai yra amoralūs, tačiau diskusijos jie vengia ir vengia kalbėti argumentų kalba. Užkirtę kelią projekto svarstymui jie užkirto kelią ir diskusijai apie jaunų onkologinių ligoninių vaisingumo išsaugojimą, lytinių ląstelių donorystės skatinimą  ir efektyvesnę pagalbą  dešimtims tūkstančių nevaisingų šeimų, kurioms šio Seimo daugumos pastangomis buvo sukurta praktikoje labai sunkiai realizuojama prievolė apmokėti iš savo lėšų amžiną embrionų saugojimą“, – kalbėjo liberalė.

Seime praėjusį ketvirtadienį „valstiečių“ balsais neleista pristatyti V. Čmilytės-Nielsen parengto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų, nors šio vakarinio posėdžio laikas pagal Seimo statutą buvo skirtas opozicinei darbotvarkei. Pasipiktinę Liberalų sąjūdžio atstovai tuomet paliko posėdžių salę.

Aštrios reakcijos tiek parlamente, tiek visuomenėje sulaukė ir nuskambėjęs „valstiečio“ P. Urbšio prašymas, kad liberalai projekto pristatymui parinktų kitą atstovą, o ne besilaukiančią V. Čmilytę-Nielsen.

„Dėl to įstatymo projekto gal gali dauguma turėti tokią principinę nuomonę, kad gal geriau negaiškime laiko. Asmeniškai aš prašau vieno dalyko – nu gali šitą projektą dėl embrionų pateikinėti ne moteris, kuri laukiasi vaiko“, – tuomet pareiškė P. Urbšys. Jam antrino ir P. Gražulis, sakydamas, kad „moteris, kuri savyje nešioja gyvybę, vis dėl to turėtų atsakingiau tokius įstatymus registruoti“.

P. Urbšys savo ruožtu aiškino buvęs neteisingai suprastas, nes nenorėjęs diskriminuoti besilaukiančios moters, tik apsaugoti.

Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlė atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.

V. Čmilytė-Nielsen pataisas argumentavo tuo, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač turint mintyje, jog saugojimo terminas - neribotas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime po ilgų diskusijų buvo priimtas pernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.

Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragina ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžia porų interesus susilaukti vaikų.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo šių metų sausį tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.