„Labai sunku kontroliuoti importuojamos elektros energijos pobūdį, taip pat dėl techninių priežasčių. Europos Sąjungoje negalima drausti importuoti branduolinę elektros energiją, nes tai prieštarauja energijos vidaus rinkos principams. Draudimą importuoti branduolinę elektros energiją iš ES nepriklausančios šalies reikėtų įvertinti atsižvelgiant į PPO nuostatas“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė M.Šefčovičius.

Jo nuomone, nėra aišku, ar draudimai importuoti branduolinę elektrą padėtų užtikrinti aukštesnius saugos standartus branduolinėse jėgainėse už ES ribų. Jis pridūrė, kad EK siekis išlieka, jog netoli Vilniaus Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) atitiktų aukščiausius saugumo standartus.

BNS anksčiau rašė, kad Lietuva nori riboti dabar statomos Astravo AE pagamintos elektros tiekimą. Seimas balandį priėmė sprendimą riboti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo AE ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių. Nesaugia bus vadinama kaimyninės šalies branduolinė elektrinė, kurią statant ir jai veikiant nesilaikoma aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, pažeisti tarptautiniai susitarimai bei konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Pernai birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui. Pagal jį elektros importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną. Neseniai prie Lietuvos iniciatyvos pareiškė prisidedanti ir Lenkija.

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE nuolat įvyksta įvairūs incidentai, jie Lietuvai kelia abejonių dėl jėgainės saugumo. Jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė, kad Astravo AE ir šiuo metu Karaliaučiuje sustabdytas AE projektas kelia grėsmę Lietuvai, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją, reikalaujančią derinti aikštelių parinkimą su kaimyninėmis valstybėmis ir įvertinti jų poveikį bei galimą žalą jų žmonėms, gamtai ir urbanistinei aplinkai.

PPO neturėtų reikšti pretenzijų

Už energetiką atsakingam Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojui M. Šefčovičiui pareiškus, kad Europos Sąjunga negali drausti branduolinės energijos importo, Lietuvos prezidentė ir energetikos ministras įsitikinę, kad Lietuvos embargas baltarusiškai ir rusiškai elektrai problemų nesukels.

„Mums nekils (sunkumų įgyvendinti siekį riboti elektrą ir nesaugių trečiųjų šalių atominių elektrinių - BNS), nes mums tai yra ne tik energetika, ne tik elektra, bet ir nacionalinio saugumo klausimas, todėl mūsų sprendimas yra legitymus ir mes tvirtai jo laikysimės“, - trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė tikintis, jog dėl jau priimto įstatymo riboti elektros importą PPO neturėtų reikšti pretenzijų.

„Tai yra procedūros, tai yra tiek PPO narių, tiek už jų stovinčių, bet nesančių PPO narėmis pradėti tam tikras procedūras, kreiptis pagal atitinkamus mechanizmus. Procesų niekas negali paneigti, bet finale esu tikrai užtikrintas tuo, kad tie sprendimai, kuriuos esame priėmę, yra pamatuoti, objektyvūs ir pasverti, todėl procedūrinių grėsmių tikrai nematau“, - BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Ministras taip pat pabrėžė, kad elektros embargas susijęs su Lietuvos nacionaliniu saugumu, todėl iškilus ginčams PPO, šalis galėtų išspręsti klausimą savo naudai.

„Mes turime Seimo priimtą įstatymą - tai yra nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vertiname šios atominės elektrinės saugumą-nesaugumą mūsų nacionalinio saugumo atžvilgiu. Tą vertinimą pateiksime kaip įmanoma greičiau, planuojame birželio mėnesį, ir iš esmės dėl suderinamumo aiškiai matome, kad įstatymas sudėliotas taip, kad jeigu bus kažkokių klausimų dėl to sprendimus tikrai rasime“, - teigė ministras.

Toliau palaikys elektros tinklų sinchronizaciją

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius sako, jog EK toliau ketina politiškai palaikyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo projektą su kontinentine Europa, rašo „Verslo žinios“.

„Sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su Europos tinklais yra labai svarbu regionui ir visai ES. Baltijos valstybes sujungus su Lenkijos ir žemyninės Europos elektros tinklais ne tik sumažėtų priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos. Taip ES būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybai elektros energija, padidėtų energijos kainų konkurencija ir pagerėtų vartotojams teikiamų paslaugų kokybė“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė M.Šefčovičius.

Anot jo, dėl projekto svarbumo EK toliau ketina politiškai palaikyti sinchronizaciją.

BNS anksčiau rašė, kad gegužės pradžioje Baltijos šalių premjerai ir Lenkijos ministrė pirmininkė sutarė, kad birželio pabaigoje bus pasirašytas supratimo memorandumas dėl elektros tinklų sinchronizavimo.

Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis - jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.