NATO vadovas paragino užtikrinti skaidrumą per birželio pabaigoje planuojamas Rusijos ir Kinijos laivynų pratybas Baltijos jūroje bei rugsėjį numatomas Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad“.

Kinų karo laivai

Kinijos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad trys šios šalies karo laivai netrukus prisidės prie Rusijos laivų ir dalyvaus pratybose prie Sankt Peterburgo ir Karaliaučiaus. Pranešama, kad mokymuose dalyvaus ir kinų sraigtasparniai.

J.Stoltenbergas žurnalistams Jonavos rajone sakė, kad Aljansas atidžiai stebi visą karinę veiklą prie NATO teritorinių vandenų.

„Žinoma, kad mes sekame visas pratybas ir karinį buvimą Baltijos jūroje daugybės šalių, įskaitant Kiniją. Šalys turi teisę mokyti savo pajėgas, bet mums svarbu, kad tai būtų daroma laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir taisyklių“, – sakė J.Stoltenbergas.

Rusija ir Kinija bendras pratybas „Joint Sea“ rengia pakaitomis nuo 2012 metų, bet kai kurie stebėtojai atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūroje jos įvyks prieš pat JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą į Lenkiją.

„Zapad“ mokymai

J.Stoltenbergas teigė, kad NATO taip pat labai atidžiai seks rugsėjį vyksiančius Rusijos ir Baltarusijos karinius mokymus „Zapad“, o klausimus dėl skaidrumo kels per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) bei NATO ir Rusijos atstovų susitikimus.

„Ketiname labai atidžiai sekti ir stebėti „Zapad“ pratybas (...). Raginame Rusiją ir Baltarusiją pagal Vienos dokumentą užtikrinti skaidrumą ir prognozuojamumą. Taip pat dirbame NATO – Rusijos tarybos formate, kad turėtume daugiau skaidrumo tiek dėl karinių pajėgumų, tiek dėl pratybų. Tai svarbu visada, bet ypač šiuo metu, kai matome didesnį karinį buvimą palei mūsų sienas regione“, – kalbėjo NATO vadovas.

Lietuvos karinė žvalgyba teigia, kad per „Zapad“ pratybas Rusija ir Baltarusija simuliuos karinį konfliktą su NATO, per jas galimos provokacijos pasienyje.

Bendroje spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad pajėgumus Rytų Europoje sustiprinusi NATO pademonstravo ryžtą užtikrinti atgrasymą ir gynybą, bet Lietuva sieks dar greitesnio sprendimų priėmimo ir stipresnių oro gynybos pajėgumų regione.

Nauji batalionai baigti formuoti

Reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, NATO šiemet dislokuoja maždaug po tūkstantį karių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

NATO antradienį paskelbė baigusi savo rytiniame sparne formuoti keturis daugiataučius batalionus, kuriuos buvo nuspręsta sukurti vykdant Rusijos atgrasymo programą.

Sprendimas atsiųsti į Baltijos šalis bei Lenkiją keturis priešakinius NATO pajėgų batalionus buvo priimtas pernai liepą per Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje.

„Šiandien NATO išpildo pažadą, duotą prieš metus viršūnių susitikime Varšuvoje. Pažadą dislokuoti keturis daugiataučius batalionus Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje, siekiant apginti mūsų aljansą, atgrasyti agresiją ir išlaikyti taiką“, – NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą citavo organizacijos atstovai spaudai.

„Dabar šis formavimas jau yra baigtas“, – pabrėžė jis.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus, iš viso keturiose šalyse dislokuota daugiau kaip keturi tūkstančiai karių. Latvijoje tarnauja Kanados, Albanijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos ir Slovėnijos kariai. Lietuvos batalione dislokuoti kariai iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Norvegijos. Į Estiją atvyko karių iš Didžiosios Britanijos, Danijos ir Prancūzijos. Lenkijoje tarnauja JAV, Didžiosios Britanijos bei Rumunijos kariai.