Buvusių kolegų vertinamas už darbštumą ir organizavimo įgūdžius 55-ių metų dviejų vaikų tėvas pareigose keičia pernai lapkritį atsistatydinusią Mildą Dargužaitę, menkiau pažinojusią Vyriausybės ir ministerijų koridorius, tačiau daugiau dėmesio skyrusią pokyčių inicijavimui.

A. Stončaitis teigia, kad sieks užtikrinti sklandų ir kokybišką kanceliarijos darbą įgyvendinant Vyriausybės programą.

„Vertinu jau pasiektus rezultatus siekiant optimizuoti procesus ir mažinti perteklinę biurokratiją. Žadu toliau dirbti ta linkme. Taip pat stengsiuosi sutelkti institucijas ir gerinti jų bendradarbiavimą, kad sprendimai būtų priimami greičiau bei veiksmingiau. Viešojo sektoriaus konsolidavimas – dar vienas labai svarbus kanceliarijos laukiantis iššūkis. Tikiuosi, kad čia bus tiek jau pradėtų darbų tęstinumo, tiek naujų krypčių ir sumanymų“, – Vyriausybės pranešime cituojamas A. Stončaitis.

Artimam savo bendražygiui policijoje premjeras Saulius Skvernelis jam dar nepradėjus eiti pareigų paskyrė 60-ies procentų priedą prie atlyginimo už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Vyriausybės atstovai teigia, kad tai įprasta praktika – už algą be priedo rimtų kandidatų tiesiog nebūtų.

Dėl Vyriausybės kanclerių pareigybės ypatumų jiems dažnai tenka pasirinkti – ar būti iniciatyviais politiniais lyderiais, ar daugiau savo laiko nukreipti administraciniam darbui, vadovaujant pačiai kanceliarijai ir rengiant Vyriausybių posėdžius bei pasitarimus.

Viešojo valdymo ekspertas Vitalis Nakrošis prognozuoja, kad A. Stončaičiui teks pastarasis vaidmuo.

„A. Stončaitis labiau atspindi tą visą vadovų korpusą Lietuvos valstybės tarnyboje, kur dauguma žmonių save tapatina su įstaigų administratoriais ir vaidina tradicinį biurokratinį vaidmenį, o ne imasi pokyčių“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.

Svajojo būti jūreivis

Krepšinio aistruolis A. Stončaitis augo statybininko ir namų šeimininkės šeimoje Plungės rajone, kur baigė Platelių vidurinę mokyklą. Jis didžiuojasi savo žemaitiška kilme ir turi žemaičio pasą.

„Jis buvo santūrus, pakankamai ramus vaikas, o dabar kartais per televizorių pamatau, tai toks didelis, stambus užaugęs“, – juokėsi jo buvusi biologijos mokytoja Morta Mikušauskienė.

Nuo vaikystės jūreiviu svajojęs tapti A. Stončaitis įstojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą, bet planus sujaukė prievolė tarnauti sovietų kariuomenėje.

Grįžęs po tarnybos jis įsidarbino Plungės rajono policijoje ir įstojo į sovietų Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštąją mokyklą, kurią baigė 1987 metais.

„Aš žinojau, kad prie staklių niekada nestovėsiu ir niekada nedirbsiu nors ir gerbiamo, bet nejudraus, mechaninio darbo“, – pasakojo A. Stončaitis.

Jis išbandė save kriminalinėje ir kelių policijoje, vadovavo pasieniečių vidiniams tyrimams.

Karjeros laiptais A. Stončaitis šoktelėjo 1997 metais, kai tapo štabo viršininku tuometiniame Pasienio policijos departamente. 2001 metais jis trumpai ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas, vėliau aštuonerius metus ėjo patarėjo pareigas Policijos departamente.

„Jeigu Stončaičiui būdavo pavedama kažkokia idėja, tai galėjai net nežiūrėti ir nekontroliuoti, nes žinojai, kad viskas bus įgyvendinta šimtu procentų“, – sakė policijai 2001 – 2008 metais vadovavęs Vytautas Grigaravičius, dabar dirbantis Alytaus meru.

Jam antrino buvęs A. Stončaičio vadovas pasienio tarnyboje Algimantas Songaila: „Šeštadienis, sekmadienis, po darbo, nesvarbu – versdavo ir kitus darbuotojus dirbti. Pavedei jam ir žinai, kad bus padaryta“.

Prižiūrėtojas, bet ne lyderis?

Kritikai sako, kad naujajam Vyriausybės kancleriui gali pritrūkti gabumų siūlant naujoves, o A. Stončaitį paskyręs premjeras taip siunčia neigiamą signalą laukiantiems reformų.

Jis yra senosios nomenklatūros geras ūkininkas ir administratorius, bet ne naujovių, idėjų ir pokyčių vedlys. Be to, garbėtroška, pakankamai kerštingas ir prisitaikantis prie bet kokios valdžios.

Premjeras su kancleriu vienoje komandoje pradėjo dirbti 2011 metais, kai tapo generaliniu komisaru, o A. Stončaitis dirbo jo pavaduotoju. S. Skverneliui 2014 metais tapus vidaus reikalų ministru, jis po kelių mėnesių tapo šios ministerijos kancleriu ir šias pareigas užėmė iki šiol.

„Jis yra senosios nomenklatūros geras ūkininkas ir administratorius, bet ne naujovių, idėjų ir pokyčių vedlys. Be to, garbėtroška, pakankamai kerštingas ir prisitaikantis prie bet kokios valdžios“, – sakė su A. Stončaičiu Vidaus reikalų ministerijoje dirbęs pareigūnas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Pasak V. Nakrošio, biurokrato paskyrimas Vyriausybės kancleriu rodo, kad ministras pirmininkas gali atsitraukti nuo ketinimų vykdyti stambias pertvarkas, juo labiau, kad A. Stončaičio pavaduotoju dirbs irgi administracinio kirpimo pareigūnas Alminas Mačiulis.

„Manau, kad Mačiulio ir Stončaičio komanda labai gerai darys tą sprendimų įgyvendinimo priežiūrą, bet ji savaime neatneš jokių pokyčių ir nesukurs pridėtinės vertės“, – sakė politologas.

„Dabartinėje premjero komandoje nepakanka tų žmonių, kurie imtųsi aktyvios lyderystės“, – pridūrė jis.

Per savo karjerą A. Stončaitis neišvengė nevienareikšmiškų situacijų. Jam teko gintis nuo giminystės ryšių su Mindaugu Žalimu, 2009 metais atvykusiu į policiją ir pranešusio pareigūnams apie planuojamas Drąsiaus Kedžio žudynes Kaune.

Pernai rugsėjį A. Stončaitis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nustačiusių, kad priekiniai jo automobiliu langai yra per stipriai užtamsinti.