- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepavykus referendumui dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo, valdantieji vėl bandys šį sprendimą priimti per Seimą.
Tuo metu opozicija sako, kad svarstymai dėl mažesnio Seimo turi būti baigti.
Iniciatyva siekiama sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 – kaip ir neįvykusiame referendume.
38 parlamentarai trečiadienį registravo tai numatančią Konstitucijos pataisą, tarp jų – „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, socialdarbiečių frakcijos seniūnas Andrius Palionis ir kiti valdantieji.
Projektą taip pat parėmė keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
„Mes matėme visuomenėje didelę paramą šiam klausimui. Referendumas neįvyko dėl ganėtinai subjektyvios priežasties – dėl labai sistemingo vienos partijos ar kelių opozicinių partijų žmonių klaidinimo“, – BNS sakė po projektu pasirašiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
„Tai yra daugiau Socialdemokratų darbo partijos iniciatyva“, – teigė ji.
Šiuo metu Seime jau svarstomas projektas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121, jam po pateikimo pritarta pernai lapkritį.
Naujausią pataisą registravęs socialdarbiečių frakcijos lyderis Andrius Palionis BNS sakė, kad senasis projektas „turėjo problemų“, todėl negalėjo sugrįžti į Seimo salę.
A. Širinskienė pridūrė, kad svarstymo stadijoje Konstitucijos pataisos projektų keisti negalima, todėl ir buvo registruota nauja pataisa.
Joje yra pakeistos projekto įgyvendinamosios nuostatos.
Tuo metu opozicija paragino valdančiuosius koncentruotis į kitas iniciatyvas.
„Mano siūlymas yra orientuotis į perspektyvias ir žmonėms aktualias iniciatyvas, o ne į dar viena nevykusį mėginimą skaldyti“, – BNS sakė didžiausią opozicinę frakciją turinčių konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo narių skaičiaus mažinimas nepagerintų parlamento darbo kokybės, be to, atstovaujamų Lietuvos piliečių skaičių per nepriklausomybės metus smarkiai nepasikeitė.
„Ta tema toliau eskaluojama visiškai be reikalo“, – kalbėjo politikė.
Norint pakeisti Konstituciją reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, abu kartus „už“ turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių.
Šiemet sausį Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo iniciatyvinę grupę iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių, kurie turėjo rinkti parašus referendumui dėl Seimo sumažinimo. Norint tokiu būdu inicijuoti referendumą, per šešis mėnesius reikia surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.
A. Širinskienė teigė, kad referendumą paskelbus Seime, buvo nustota rinkti parašus.
Praėjusį sekmadienį vykęs referendumas neįvyko dėl per mažo rinkėjų aktyvumo, nors balsų priimti pataisai būtų pakakę.
Už Seimo narių skaičiaus mažinimą balsavo beveik 74 proc. rinkėjų, prieš buvo kiek daugiau nei 23 procentai. Aktyvumas referendume siekė beveik 47,5 proc., o jam įvykti būtina sąlyga yra, kad balsuotų daugiau nei pusė visų rinkėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų16
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni2
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis12
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?4
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti26
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...
-
V. Bakas kreipėsi į VSD ir VTEK: siekia išsiaiškinti, ar D. Šakalienė nenuslėpė vyro darbovietės6
Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vykdant tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos, jos pirmininkas Vytautas Bakas nori išsiaiškinti, ar EPK narė Dovilė Šakalienė nenuslėpė dalies informacijos...