- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą parlamentarai ieško būdų, kaip užtikrinti ilgalaikę paramą kovojantiems ukrainiečiams. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarsto apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas, skirtas Ukrainos karinėms pajėgoms. Be to, L. Kasčiūnas viliasi, kad apie tokią paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, tačiau ir NATO lygmeniu.
„Tikėtina, kad karas Ukrainoje bus ilgalaikis, nes rusai gali skaičiuoti vadinamą Vakarų nuovargį dėl ekonominių ar kitų priežasčių remti Ukrainą (...), todėl mano idėja, kad gynybos biudžetuose – būtų gerai, jog visų NATO šalių – atsirastų tokia paramos Ukrainai eilutė. Tai užprogramuotų paramą ilgalaike prasme. Aš nekalbu apie dydį, bet toje eilutėje būtų galima skirti lėšas pagal pirkimus, pagal gynybos pramonę, pagal galimybes“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Anot jo, tai įpareigotų Vakarų šalis Ukrainą remti tol, kol ši pasieks pergalę.
„Tai parodytų, kad remsime tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.
Tikėtina, kad karas Ukrainoje bus ilgalaikis, nes rusai gali skaičiuoti vadinamą Vakarų nuovargį dėl ekonominių ar kitų priežasčių remti Ukrainą.
Vienas iš iniciatyvos autorių NSGK narys Valdas Rakutis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių yra susidariusi jėgų pusiausvyra, todėl jis teigia kol kas nematąs galimybės pereiti į derybas. Todėl, V. Rakučio nuomone, sąjungininkių biudžetuose atsiradusios lėšos padėtų garantuoti, kad Kyjivas bent jau išlaikytų savo poziciją.
„Konfliktas, panašu, greitai nesibaigs, atsiranda tam tikra jėgų pusiausvyra ir nėra galimybės pereiti į derybas, kadangi nei viena, nei kita pusė nekalba apie pasikeitimus. Taigi turime ruoštis ilgalaikiam karui. Jam reikia, žinoma, pinigų. Kadangi Ukraina bombarduojama, daužoma, natūralu, kad bus sunku tą balansą išlaikyti, todėl reikalingos nuolatinės lėšos. Iki šiol lėšas skirdavo Vyriausybės arba tam tikros sąjungos individualiais sprendimais, bet reikia nuolatinio mechanizmo. Tai toks sprendimas būtų savalaikis ir jis beveik garantuotų, kad Ukraina savo pozicijas, kokias turi dabar, galėtų išlaikyti neribotą laiką“, – aiškino V. Rakutis.
„Tai būtų ekonominis tvarumas visiškai netvarumo sąlygomis“, – pridūrė jis.
Vis tik, jei NATO šalims narėms nepavyktų rasti politinio sutarimo, V. Rakutis neatmeta, kad sprendimą būtų galima priimti bent jau regioniniu lygmeniu.
„Geriausias sprendimas, kad visos valstybės tam pritartų ir idėja patektų į tam tikrus dokumentus. Tai būtų politiškai pats geriausias dokumentas, bet jei paaiškėtų, kad kelios valstybės dėl skirtingų priežasčių nenorėtų dėti savo parašų, tada būtų galima pasirinkti tokį mažiau politiškai svarų, bet vis tik efektyvų būdą, tai tam tikrą regioninį susitarimą“, – aiškino jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją8
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada15
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti62
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti11
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...