- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
41 Seimo narys iš skirtingų opozicinių frakcijų kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami nepasirašyti Seimo priimtų įstatymo pataisų dėl motinystės išmokų ir grąžinti jas Seimui.
Pasak kreipimosi iniciatoriaus Mindaugo Puidoko, šalies vadovo prašoma kartu pasiūlyti Seimui arba atsisakyti išmokų dydžius mažinančių pakeitimų, arba atidėti naujų išmokų dydžių įsigaliojimą bent iki 2023 m. birželio 1 dienos. Anot kreipimosi iniciatorių, tai būtina tam, kad šeimos galėtų pasirengti ir planuoti vaikų gimimą bei šeimos biudžetą, skaičiuodami su naujais išmokų dydžiais.
„Ar gali būti, kad Seimo sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Būtent tokia išvada peršasi po birželio 28 dieną priimto motinystės išmokų skaičiavimo tvarkos pakeitimo. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, priėmus įstatymą būtina nustatyti tam tikrą protingą laiką, kad asmenys galėtų planuoti ir pasirengti juo vadovautis. Šiuo atveju, jei blogindamas asmenų padėtį įstatymas įsigalios anksčiau nei po 10 mėnesių (o numatyta, kad už 6 mėnesių), jis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 29 straipsnius, teisinės valstybės, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys M. Puidokas.
Įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą Seimo dauguma, anot jo, skubiai pakeitė motinystės ir tėvystės atostogų suteikimo sąlygas, tvarką ir išmokų dydžius, nors pati direktyva keisti išmokų dydžių nereikalauja.
„Esant sudėtingai ekonominei situacijai, dramatiškai augančiai infliacijai, turėtume rūpintis šeimomis, o ne bloginti jų finansines gyvenimo sąlygas. Pataisos palies šiuo metu vaikų jau besilaukiančias šeimas, kurios planavo vaikų gimimą esant šiuo metu galiojančiai motinystės išmokų tvarkai. Itin kruopščiai teisėkūros procesų ir procedūrų nesekančios šeimos yra pastatomos prieš netikėtai ir neprognozuotai įvyksiantį faktą, nors vaikus ir šeimos biudžetą atsakingai planuoja iš anksto. Vien moters nėštumo periodas trunka apie 9 mėnesius, tačiau valdančiajai daugumai nei šeimų planai, nei atsakingos tėvystės siekiai nerūpi – išmokas besilaukiančioms šeimoms, neatsižvelgdami į jokias aplinkybes, jie nutarė sumažinti jau po 6 mėnesių“, – sako M. Puidokas.
Esant sudėtingai ekonominei situacijai, dramatiškai augančiai infliacijai, turėtume rūpintis šeimomis, o ne bloginti jų finansines gyvenimo sąlygas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad yra darbų, kuriuose tėčiai negalės prisidėti prie vaikų auginimo, o siūlomi pakeitimai į tai neleidžia atsižvelgti, ir tokiais atvejais vienareikšmiškai dar labiau pablogins ir taip sudėtingą ekonominę šeimų situaciją.
Šių metų birželio 28 d. Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2023 m. sausio 1 d. keisti vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarką ir atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius. Nauja tvarka bus taikoma tik vaikų, gimusių po šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, tėvams, primena ELTA.
Pagal priimtas pataisas tėvams nuo kitų metų pradžios bus sudaryta galimybė pasirinkti vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galės prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis sieks 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio („į rankas“ būtų 77,34 proc.).
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių sieks 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“).
Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Tokiu būdu tėvai bus skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nes vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirs nuo gauto darbo užmokesčio. Pokytį gali pajusti tik didelį darbo užmokestį gaunantys asmenys, nes vaiko priežiūros išmoka negalės būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, t. y. 4 mėnesius gaus po 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką.
Priimtais pakeitimais taip pat patikslintos nuostatos dėl vaiko priežiūros išmokų dydžio tais atvejais, kai mama ar tėtis gauna ir darbinės veiklos pajamų.
Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais išliks galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažins vaiko priežiūros išmoką. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažins gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršys 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.
Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 23 parlamentarai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje9
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados2
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą6
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė50
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...