- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad šiuo metu yra dvi didelės problemos. Vėl stebimas hibridinės atakos prieš Lietuvą su emigrantų permetimu suaktyvėjimas. Patys Baltarusijos pareigūnai tyčia gadina, karpo ir pjausto pastatytą tvorą su koncertina ir vykdo trečiųjų šalių piliečių permetimą į Lietuvos teritoriją. Kita bėda – nepasvertas vykstančiųjų į Baltarusiją pavojus. Prieš kelias dienas Lietuvos sieną legaliai kirtęs ir Baltarusijoje neva su narkotikais sulaikytas Lietuvos pilietis – puikus pavyzdys, kad dabartinis važiavimas į Baltarusijos režimo teritoriją gali baigtis ilgais metais kalėjime ar apskritai nebegrįžimu namo, praneša LNK.
„Lietuvoje šiandien karšta – apie 30 laipsnių – karšta yra ir Lietuvos pasienyje sienos apsaugos prasme. Keletą savaičių mes turime migracijos srautų didėjimą. Prieš kurį laiką turėjome šių metų rekordą, kai į Lietuvą neįleidome virš 100 neteisėtų migrantų per parą. Tokių skaičių jau seniai neturėjome. Šiuo metu fiksuojama apie 60–70 valstybės sienos pažeidimų ir tiek pat neteisėtų migrantų kasdien mes neįleidžiame. Situacija prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos arba prie Baltarusijos ir Latvijos sienos – kitokia. Ten tie srautai mažesni, Latvijoje visai jų nėra, prie Lenkijos sienos taip pat matome mažėjimą“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Buvo mėginta tyčia gadinti fizinį barjerą prie sienos su Baltarusija, tačiau daugiausiai ten, kur dar neįrengtos stebėjimo sistemos.
„Fizinio barjero diegimo darbai eina į pabaigą, liko mažiau nei 20 km. Nuo šių metų pradžios fiksavome apie šimtą fizinio barjero gadinimo atvejų. Tarp jų yra ir netyčiniai gadinimai vykdant statybos darbus, taip pat žvėrių. Nemažai buvo ir neteisėtų migrantų arba Baltarusijos pasieniečių gadinimo atvejų. Daugumą jų, apie 70 proc., buvo sugadinta ten, kur dar neturime sienos stebėjimo sistemų. Iki šių metų pabaigos planuojame visiškai užbaigti sienos stebėjimo sistemų diegimą ir turėti tą sistemą per visą Baltarusijos pasienį“, – teigė R. Liubajevas.
Daugiausiai pažeidimų pasieniečiai fiksuoja Švenčionių ir Dutiškių pasienio ruože, mat ten ne visur sudėtos stebėjimo sistemos.
Valstybės sienos pažeidimų vis daugiau fiksuojame mūsų šiauriniame flange, t. y. Vilniaus pasienio rinktinės ruože.
„Santykių [su Baltarusijos pasieniečiais] jokių neturime. Mūsų bendradarbiavimas, kuris egzistavo, nutrūko. Sunkiai dabar įsivaizduojama, kaip būtų galima organizuoti bendradarbiavimą su pareigūnais, kurie organizavo ataką prieš Lietuvą, prieš mus. Manau, kad artimiausiu metu ta situacija nepasikeis. [Baltarusijos pasieniečiai] padeda, pataria, kartais pjauna koncertiną arba fizinį barjerą ir įleidžia migrantus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šiek tiek pasikeitė ir srautai, ir pagrindiniai taškai. Valstybės sienos pažeidimų vis daugiau fiksuojame mūsų šiauriniame flange, t. y. Vilniaus pasienio rinktinės ruože, ypač Švenčionių, Dutiškių pasienio užkardos ruože. Ten [stebėjimo] sistemų yra ne visur, todėl neteisėti migrantai ar organizatoriai pasirenka tuos ruožus, kur lengviau prasmukti, tačiau pavyksta tuos pažeidimus laiku nustatyti ir migrantus sulaikyti“, – pasakojo VSAT vadas.
Pasieniečių sraigtasparnis gali matyti keleto kilometrų atstumu.
„Kasdien mūsų aviacijos valdybos orlaiviai naudojami sienos apsaugai. Šiuo metu beveik kiekvieną dieną mes naudojame savo sraigtasparnius“, – teigė R. Liubajevas.
Lietuvos pasieniečiams reikalingos papildomos pajėgos.
„Kadangi [migrantų] srautai išaugo, atsiranda vis daugiau ruožų, kuriuose fiksuojame valstybės sienos pažeidimus, mums reikia papildomų pajėgumų. Mes tai darome iš savo rezervo – skiriame papildomas pajėgas iš kitų rinktinių. Šiuo metu diskutuojame su Lietuvos kariuomene, policija dėl papildomų pajėgų skyrimo prie sienos su Baltarusija“, – tvirtino R. Liubajevas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Padidėjus kuro bei maisto prekių kainoms, nemaža dalis lietuvių vyksta į Baltarusiją apsipirkti pigiau, tačiau VSAT perspėja – jei nuvykus į priešišką valstybę jums kažkas nutiks, Lietuva tikriausiai bus bejėgė padėti.
„Mes nežinome, kas vyksta [su lietuviais, kirtusiais sieną], kadangi mūsų bendradarbiavimas su Baltarusijos pasieniečiais yra sudėtingas. Pilietis, išvykęs iš Lietuvos į Baltarusiją, buvo ten sulaikytas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – apie nelaimėlį lietuvį kalbėjo VSAT vadas.
Tai nėra pirmas toks atvejis. Panašiai nutiko prieš keletą mėnesių į Baltarusiją vykusiam latviui, kuris šiuo metu yra uždarytas psichiatrijos ligoninėje, o Latvijos pareigūnai jam padėti negali.
„Apie tai, kad nepatariama vykti į Baltarusiją kalba ne tik pasieniečiai, bet ir saugumo departamentas, užsienio reikalų ministerija, vidaus reikalų ministerija. Kiekvienam, planuojančiam vykti į Baltarusiją, reikėtų labai rimtai įvertinti ir priimti sprendimą ir už tai atsakyti“, – teigė R. Liubajevas.
Dar prieš karą Ukrainoje, kai valstybės vadovė buvo Dalia Grybauskaitė, vienam Lietuvos raitosios policijos pareigūnui irgi nepasisekė Baltarusijoje. Tada jį taip pat sulaikė už narkotikų gabenimą ir įkalino, tačiau prezidentė sugebėjo nelaimėlį iš ten ištraukti. Dabar situacija kitokia.
„Manau, kad valstybė imsis visų įmanomų veiksmų, kad padėti tam piliečiui, bet tos galimybės šiuo metu yra gan ribotos. Situacija iš esmės pasikeitė. Vargu, ar mūsų konsulinės įstaigos galėtų suteikti konsulinę pagalbą. Neturime to bendradarbiavimo, kuris egzistavo su Baltarusijos pasieniečiais, todėl tokiam asmeniui būtų labai sudėtinga padėti“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Nors jau seniai aišku, kad Baltarusija yra išvien su Ukrainą bombarduojančia Rusija, lietuviai vis tiek stovi eilėse prie sienos, kad tik galėtų nusipirkti pigesnio kuro.
„Daugelis vykstančių į Baltarusiją deklaruoja vyksiantys aplankyti pažįstamus, gimines, nusipirkti vieną kitą daiktą“, – teigė R. Liubajevas ir pridėjo, kad dažniausiai tos kelionės užsibaigia pirmoje degalinėje.
Anksčiau pasieniečiai sieną gindavo pistoletais, dabar jau gavo ir automatinių ginklų.
„Jau praeitais metais, neteisėtos migracijos krizės metu, mūsų pareigūnai buvo atitinkamai instruktuojami, mokomi, kaip elgtis. Bet kada gali būti organizuojama kažkokia provokacija, todėl mūsų pareigūnai ginkluojami papildomai. Jeigu anksčiau mūsų pareigūnai saugodavo sieną tik pistoletais, šiuo metu tai daroma su automatiniais ginklais. Taip pat organizuojami mokymai, instruktažai ir aš manau, kad jie tikrai yra pasiruošę“, – sakė VSAT vadas.
Keliaudami į Baltarusiją apie savo laisves ir teises galite kuriam laikui pamiršti.
„Šiuo metu mūsų piliečiai tikrai gali keliauti Europoje ir reikėtų savo interesą nukreipti į Vakarų Europą, į demokratines valstybes. Jeigu priimamas sprendimas vykti į Baltarusiją, reikia pasverti, labai atsakingai priimti sprendimą, suprasti ir žinoti, kad gali būti organizuojama provokacija prieš jį ir valstybei tikrai bus sunku jam padėti“, – teigė R. Liubajevas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba1
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?1
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas5
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?15
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...