Quantcast

Politinė kakofonija Seime: kam pirmalaikių rinkimų reikia labiausiai?

Pirmalaikiai rinkimai gali būti paskutinis šansas nemažai daliai valdančiųjų sugrįžti į Seimą kitai kadencijai. Tik kaip priversti balsuoti už trumpesnę kadenciją tuos, kurie vilčių grįžti neturi?

Politinė kakofonija

Seimo koridoriai, kabinetai ir net užkaboriai sklidini kuždesių. Jau po pirmojo prezidento rinkimų turo subliuškus "valstiečių" viltims įsikurti Prezidentūroje, nuo politinių viražų galėjo svaigti galva.

Sąmokslo teorijos tikino, kad Saulių Skvernelį žlugdė pats Ramūnas Karbauskis, kad turėtų kas kitąmet veda Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą į Seimo rinkimus. "Mobilizavome rinkėjus, tik ne tuos", – "valstiečiai" ironizavo, kad R.Karbauskio įėjimas va bank gąsdinant pasitraukimu iš valdžios, jei rinkėjai jų neparems, sukėlė atvirkštinį efektą – itin suaktyvino dešinesnį elektoratą.

Seime ir aplink jį susitikinėjo neįtikėčiausi politiniai duetai. Kartu obuoliauti imti kviesti net tie, kurių neseniai atsižadėjo. Pavyzdžiui, konservatoriai prisikvietė grįžti į frakciją iš jos išmestą kaip darantį jai gėdą Mantą Adomėną. "Valstiečiai" irgi bando suvilioti vieną kitą į savo frakciją, bet didžioji jų problema – visos valdančiosios koalicijos partinė aritmetika. Skaičiuojama kiekviena "štuka", o "smulkieji skaičiai" pučiasi galėdami spausti į kampą ir reikalaudami postų. Maža to, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, it kokios muilo operos herojus, prarado atmintį ir niekaip negali prisiminti, kas jį pasodino į Seimo pirmininko kėdę, ir jos įsitvėręs neapleidžia. Opozicija, anksčiau negailėjusi pašaipų V.Pranckiečio politinei kompetencijai, staiga ėmė jį ginti, neva buvę ir dar blogiau, lyg Seimo pirmininko postas būtų tas, dėl kurio varžosi blogi su dar blogesniais.

Tokioje politinėje kakofonijoje ėmė vis dažniau girdėtis pirmalaikių Seimo rinkimų idėja.

Skaičiuojama kiekviena "štuka", o "smulkieji skaičiai" pučiasi galėdami spausti į kampą ir reikalaudami postų.

Visi seniai – už pavasarį

Tiesa, tokia idėja – Seimo rinkimus rengti pavasarį, kad naujai išrinktai dauguma nebūtų priversta paveldėti nueinančios kadencijos parengto biudžeto projekto, – jau su barzda. Tačiau politikams niekada neužteko politinės valios savo rankomis sutrumpinti savo pačių parlamentinio rojaus terminą.

Vis dėlto šįsyk situacija kiek kitokia, nes tai buvo "valstiečių" garbės žodis. Po fiasko visuose trijuose šių metų rinkimuose R.Karbauskis to neatsižadėjo. "Mūsų rinkimų pažadą, kad būtų gerai ankstinti Seimo rinkimus, ne visi mūsų Seimo nariai prisimena", – priminė R.Karbauskis, pridurdamas, kad apie tai bus diskutuojama ir su nauju šalies vadovu.

Už rinkimus pavasarį – ir išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai būtų išeitis, jei būtų sunku suformuoti naują koaliciją. Rinkimų perkėlimą į pavasarį racionaliu ir logišku vadino ir ligšiolinė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė.

LVŽS pirmininkas pabrėžė, kad Konstitucijos pataisos būtų teikiamos tik tokiu atveju, jeigu pavyktų dėl to sutarti su opozicija. Opozicijos lyderė, Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad tam nematanti visiškai jokių problemų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis taip pat sakė, kad jų partija svarstytų rinkimų perkėlimą į pavasarį, bet pabrėžė, kad dabar tokie rinkimai būtų galimi tik krizės atveju. Socialdemokratai – irgi už.

Taigi, jei tik patys "valstiečiai" nesužlugdytų balsavimo, jie turi galimybių ištesėti savo rinkimų pažadą. Tiesa, 2016 m., tuoj po Seimo rinkimų, "valstiečiai" su keliais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais buvo įregistravę Konstitucijos pataisą, kad Seimo rinkimai vyktų kovo mėnesį. Bet tuo metu kiti parlamentarai sumanymą keisti rinkimų datą vadino populistiniu. Dabar – jau nebe.

Perkelti reikia pusmečio

Pirmalaikiams Seimo rinkimams surengti užtenka Seimo nutarimo, priimto ne mažiau kaip trijų penktadalių, tai yra 85, Seimo narių balsų dauguma. Paankstinti rinkimus gali ir Prezidentas, bet tik tais atvejais, jei Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės jai nepritarė, arba Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Tačiau Konstitucija nurodo, kad po tokių pirmalaikių rinkimų sekantys vis tiek turi vykti įprastu Konstitucijoje nurodytu laiku – spalio antrą sekmadienį. Galima daryti prielaidą, kad parlamentarai, po pirmalaikių rinkimų pradėję kadenciją pavasarį, gal būtų palankiau nusiteikę balsuoti už Konstitucijos keitimą dėl rinkimų datos. Bet kas galėtų paneigti, kad jiems norėtųsi pasėdėti Seime pusmečiu ilgiau?

Norint nuolatinę rinkimų datą fiksuoti pavasarį, reikia pakeisti Konstituciją. Kaip žinia, tokia procedūra nėra tokia jau lengva ir užima laiko. Konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius aiškina, kad tam yra du būdai. Pirmas – Seimas dėl pataisos balsuoja dukart darydamas ne mažesnę nei trijų mėnesių pertrauką. Reikalingas ne mažiau dviejų trečdalių, tai yra 94, Seimo narių pritarimas. Kitas būdas – Seimas skelbia referendumą. Bet, pasak konstitucinės teisės eksperto, būtų absurdiška skelbti referendumą, kai Seimas turi galimybę tai padaryti pats. "Tad dabar Seimo nariai turi dilemą, ar balsuos už visuomeninį interesą ir sutrumpins savo kadenciją, priimdami sprendimą rinkimus rengti pavasarį, ar norės išbūti visą kadenciją iki spalio", – sako profesorius.

Laiko pakeisti Konstituciją ir surengti rinkimus 2020 m. pavasarį dar yra, bet jis senka. V.Sinkevičius skaičiuoja: jei susirinkęs į rudens sesiją šį rugsėjį Seimas balsuotų už Konstitucijos pataisą pirmą kartą, po trijų mėnesių – gruodį galėtų surengti antrą balsavimą. Seimo priimtas ir prezidento pasirašytas įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo, vadinasi, įsigaliotų sausį. Dar poros mėnesių – kovą galėtų įvykti ir rinkimai.

V.Sinkevičius aiškina, kad pakeitus Konstitucijos 57 straipsnį – jame įrašius, kad eiliniai Seimo rinkimai vyksta kovą (ar kada parlamentarai susitartų), tame pačiame straipsnyje reikėtų aptarti situaciją, kuri susiklosto pakeitus Seimo rinkimų datą – kad šios kadencijos Seimo narių įgaliojimai nutrūksta anksčiau. Pasak profesoriaus, galbūt kartu galima numatyti, kaip dabartiniams parlamentarams būtų kažkiek kompensuota dėl jų įgaliojimų nutraukimo prieš laiką.

V. Sinkevičius. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Skubėti apsimoka

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo kitaip, "valstiečiai" bene labiausiai suinteresuoti paskubinti Seimo rinkimus. Kaip galima prognozuoti iš visuomenės apklausų tendencijų ir Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatų, jie toli gražu negali svajoti apie tokią sėkmę rinkimuose kaip 2016-aisiais. Kol jų krentantis populiarumas nenusirito visiškai žemai, paankstinti rinkimai gali būti paskutinis šansas išlaikyti bent dalį politinio svorio.

Dar liūdnesnės prognozės kitoms dviem valdančiosioms partijoms – Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDDP) bei "Tvarkai ir teisingumui". Nei viena, nei kita nelaimėjo mandatų į EP, nieko gero jiems nežada ir visuomenės apklausos. Ne veltui "socialdarbiečiai" puolė siūlyti įvesti buvusiems Seimo nariams rentas – supranta, kad jų laikas parlamentiniame rojuje baigiasi. Bet toks pasipinigavimas iš piliečių kišenės nesužavėjo net ir dalies "valstiečių", o išrinktasis prezidentas G.Nausėda spėjo pareikšti, kad tokį įstatymą vetuotų.

Žinant, kad į Seimą sugrįžti šansai maži, daugelis iki paskutinės minutės norėtų jame atsėdėti gaudami algą, kuri "civiliokų" pasaulyje būtų tik svajonė. Bet jei būtų sumokėta kompensacija už "neišsėdėtus" Seime mėnesius, gal tai paskatintų balsuoti už kadencijos sutrumpinimą.

Antra vertus, kiekvienas į Seimą atėjęs su LVŽS žinojo jų pasiryžimą ankstinti rinkimus.

Užbėgtų už akių

Paankstinti rinkimai, žinoma, būtų naudingi reitinguose pirmaujantiems konservatoriams. Sėkmingi EP rinkimai ir aukštyn nukreiptas socialdemokratų vektorius visuomenės apklausose rodo, kad tai geras laikas ir šiai partijai. Pirmalaikiai rinkimai palankesni daugeliui esamų parlamentinių partijų.

Įsteigta Laisvės partija, besitaikanti į liberalių pažiūrų rinkėjus, – tik pirma kregždė naujų partijų steigimosi vajuje. Tokias ambicijas jau pareiškė ir prezidento rinkimuose kandidatavę Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas. Svarstoma, kad ir puikiai prezidento rinkimuose pasirodžiusi Ingrida Šimonytė, jei tik panorėtų burti "taškelių" partiją, tikrai surastų minias rėmėjų. Tad konservatorių lyderiui G.Landsbergiui taip pat būtų laikas apsispręsti, ar I.Šimonytę geriau turėti bendražyge, o gal net konservatorių lydere, ar konkurente.

Kuo anksčiau Seimo rinkimai, tuo daugiau šansų, kad naujai įsisteigusios partijos nespės suformuoti struktūrų visoje Lietuvoje ir suburti savo elektoratą arba apskritai nespės į rinkimus, mat Seimo rinkimuose gali dalyvauti tik partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip likus 185 dienoms, tai yra pusmečiui, iki rinkimų. O nuo partijos steigiamojo suvažiavimo iki jos įregistravimo taip pat reikia laiko.

Kaip atrodytų Seimas?

Tad kaip atrodytų Seimas, jei rinkimai vyktų pavasarį, o kaip, jei rudenį? Žinoma, prognozės galimos tik darant prielaidą, kad nenutiks kokių politinių žemės drebėjimų. Pagal EP rinkimų rezultatus ir visuomenės apklausų tendencijas TS-LKD, jei išlaikys dabartinę vektoriaus kryptį, gali tikėtis apie 40 mandatų. Tačiau, problema, konservatoriai neturi draugų – net jei abi liberalų partijos – LS ir naujoji Laisvės – pateks į Seimą, kažin ar imsis bičiuliautis, vadinasi, strigtų ir dešinesnės valdančiosios koalicijos formavimas. Tačiau net jei ir pavyktų susiburti į koaliciją, daugumos kartelės pasiekti vargu ar pavyktų.

Rėmėjų ratą auginantys socialdemokratai, tikėtina, rinkimuose galėtų laimėti per 30 vietų. Kartelę Seiman peršoktų ir liberalai, "darbiečiai", Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

"Valstiečiams", pagal dabartinę situaciją, mandatų tektų maždaug perpus nei 2016 m. rinkimuose – 25–26 kėdės. Tačiau jei dabartinės tendencijos išsilaikys, rudenį – ir dar mažiau. Tikėtina, mažiau gautų ir kitos parlamentinės partijos, priklausomai nuo to, kaip iki to suvešėtų neopranašai – naujosios partijos.

Ar bent jau savisaugos instinktas privers "valstiečius" balsuoti už savo pačių rinkimų pažadą?



NAUJAUSI KOMENTARAI

KONSTITUCIJA

KONSTITUCIJA portretas
Taigi, DAR kartą: "Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu" (K.55str.1d.) - AKIVAIZDU kad rinkiminiai sąrašai PRIEŠTARAUJA Konstitucijai, sąrašai PANEIGIA tiesiogiškumą (atsiranda sąrašų sudarinėtojai), sąrašai NEIGIA slaptumą ir lygumą (į juos įtraukti JAU gauna papildomus balus; tai YPAČ pasireiškia skaičiuojant 'rinkiminius' balsus); TOTALI nesąmonė kai sąrašuose esantys DAR dalyvauja ir vienmandatėse apylinkėse (padvigubina savo galimybes); prie visa to - Seime 'sąrašiniai' tampa 'lygesni', nes gali laisvai migruot, o į jų vietą BE papildomų rinkimų gali patekt kažkoks kitas 'sąrašinis'. NORS - žinom kad: "Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių" (K.55str.2d.), o tai REIŠKIA kad kol ta norma nepažeista, tai ir naujų rinkimų NEREIKIA (tuo labiau kad jie vykdomi NE Konstitucijoj nurodytu laiku, o ir - PAŽEIDŽIA konstitucinę 4 metų normą).

Kęstui

Kęstui  portretas
daunia nusižudyk su tokiu komentaru

Vatnikui

Vatnikui portretas
Čia gal jūs kai apie tuos mirties organus ieškote, tai gal jie su kokiais nors arkliais susiją? WTF? Jūs gal LSD vartojate, o paskui po internetus vaikščiojate, akiniuotų arklių ieškodami?
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių