Apie penktadienį reiškiamus įtarimus BNS patvirtino esantys informuoti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir laikinasis Darbo partijos pirmininkas Šarūnas Birutis. Vėliau apie tai pranešė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Šioms partijoms kaip juridiniams asmenims pateikti įtarimai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Anot STT, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio veiklą.

Įtariama, kad E.Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. erų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.

Taip pat įtariama, kad Š.Gustaisnis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R.Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.

„Įtariama, kad buvęs Seimo narys V.G., veikęs politinės partijos interesais, iš to paties koncerno viceprezidento R.K. už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, partijos naudai priėmė 12 tūkst. 100 eurų kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant šios partijos politinę reklamą per koncernui priklausančias televizijas“, – rašoma STT pranešime.

STT teigimu, iš viso šioje politinės korupcijos byloje įtarimai jau pateikti penkiems fiziniams asmenims, iš jų keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.

Partijų atstovai informuoti

„Turime informacijos, kad šiandien ruošiamasi pateikti įtarimus Liberalų sąjūdžiui“, – BNS penktadienį sakė E.Gentvilas. Liberalų sąjūdžio vadovai penktadienį rengia spaudos konferenciją, E.Gentvilo žodžiais, „apie mums nemalonias žinias“.

Neoficialiomis žiniomis, Liberalų sąjūdžio vadovybė informuota apie įtarimus dar ketvirtadienį.

„Girdėjau apie faktą. Manau, kad tai arba koks nors dirbtinis dalykas, arba nesusipratimas“, – BNS sakė laikinasis „darbiečių“ pirmininkas Š.Birutis.

„Manau, kad ten kažkas susiję su V.Gapšio reikalais. Advokatai pažiūrės“, – pridūrė jis.

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį taip pat rengia spaudos konferenciją.

Įtarimai – įtakingiems liberalams

Teisėsauga tikslina galutinius įtarimus vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų. Joje kyšininkavimu ir prekyba poveikiu įtariami vienas koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys ir kiti.

Penktadienio rytą į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) atvyko koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis.

Apie ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai gegužę, kai atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, viceprezidento R.Kurlianskio, tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio ir tuometinio parlamentaro Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir partijos būstinėje.

E.Masiulio namuose per kratas rasta 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, teisėsauga įtaria, kad dalis šios sumos – galėjo būti gautas kyšis iš R.Kurlianskio už „tam tikrus koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“.

E.Masiulio vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui iki šių sukrėtimų prognozuota sėkmė per praėjusių metų Seimo rinkimus. Buvęs susisiekimo ministras E.Masiulis tuo metu įvardintas šešėliniu Liberalų sąjūdžio premjeru.

E.Masiulis iš karto po kratų atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų. Netrukus jis paliko ir parlamentą, o teisėsauga jam pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvęs politikas įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.

Šių metų balandį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti Seimo nario Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę. Liberalų sąjūdžiui šis parlamentaras tada jau nebepriklausė – politikas suspendavo narystę partijoje paaiškėjus, kad šiame tyrime jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Seimui panaikinus teisinę neliečiamybę, G.Steponavičiui buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.

Jau tuomet prokurorų kreipimesi į Seimą nurodyta, kad galimu nusikalstamu veikimu galėjo būti siekiama naudos ne pavieniams politikams, o visai partijai – Liberalų sąjūdžiui.

„Asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – šių metų balandį pranešė Generalinė prokuratūra.

Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama G.Steponavičiaus paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Tąkart komentuodamas prokuratūros pranešimus apie galimą neteisėtą partijos finansavimą Liberalų sąjūdžio pirmininkas sostinės meras Remigijus Šimašius juos vadino nesusipratimu. Jis teigė nematąs jokio pagrindo įtarimams partijai, nes keli partijos užsakyti auditai parodė, jog Liberalų sąjūdžio finansai – skaidrūs.

Šiemet gegužę prokurorai pateikė įtarimus ir eksliberalui Šarūnui Gustainiui. Dar balandį jis paliko pareigas Vilniaus savivaldybės taryboje. Jis taip pat pašalintas iš partijos, nes prokurorų Seimui pateiktoje informacijoje apie G.Steponavičių liberalai tvirtino matantys, kad būtent Š.Gustainis galėjo sąmoningai veikti interesų grupių naudai.

Š.Gustainis įtariamas dėl kyšininkavimo epizoduose, kai praėjusios kadencijos Seime dirbo Seimo nariu. Anot teisėsaugos, jis iš R.Kurlianskio už koncernui palankių sprendimų priėmimą Seime priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai. Pareigūnai nurodė, kad vykdydamas R.Kurlianskio prašymą Š.Gustainis 2015 metų rudenį Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.

Įtarimai ir Darbo partijos buvusiam lyderiui V.Gapšiui

Praėjusių metų gegužės pabaigoje teisėsauga pranešė įtarianti, kad kyšį iš R.Kurlianskio galėjo paimti ir buvęs Darbo partijos narys, tuo metu parlamentaru dirbęs Vytautas Gapšys.

Tuomet pranešta, kad už įtariamą politinės reklamos nuolaidomis gautą 27 tūkst. eurų kyšį politikas turėjo paveikti partiečius, kad šie veiktų „MG Baltic“ interesų naudai. Penktadienį teisėsaugai patikslinus įtarimus nurodoma, kad kyšio suma V.Gapšiui siekė 12 tūkst. 100 eurų. Generaliniam prokurorui pernai birželį paprašius panaikinti V.Gapšio imunitetą, jis pernai liepą pasitraukė iš Seimo. Teisėsauga politikui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

Anot prokurorų, V.Gapšys galėjo veikti „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius – Utena projekto. Taip pat įtariama, kad R.Kurlianskis per buvusį Darbo partijos narį siekė atsistatydinusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo dar vienai kadencijai, palankių rezultatų Ignalinos atominės elektrinės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose.

Įtariama, kad R. Kurlianskis per V.Gapšį taip pat siekė, jog buvusi kandidatė į generalines prokurores Edita Dambrauskienė nebūtų patvirtinta per balsavimą Seime.

Įtarimai – ir „MG Baltic“ koncernui

Šiemet vasarį įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti ir 80 įmonių valdančiam „MG Baltic“ koncernui kaip juridiniam asmeniui.

Tyrimo pradžioje prokurorai prašė teismo leisti suimti koncerno valdybos narį R.Kurlianskį dviem mėnesiams. Tačiau teismas atmetė šį prašymą nurodydamas, kad nėra pagrįstų duomenų manyti, jog verslininkas gali bėgti ar slapstytis.

Vykstant šiam tyrimui, kaip specialieji liudytojai apklausti „MG Baltic“ prezidentas ir savininkas D.Mockus, valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Teisėsaugos įtarimus koncernui jo vadovai vadino spaudimu ir piktnaudžiavimu teise.

Tuo metu R.Kurlianskis teisėsaugos tyrimų viešai iki šiol nekomentavo.

Kiti įtariamieji neigia padarę nusikaltimus.

Byloje kaip liudytojus prokurorai apklausė didžiąją dalį praėjusios kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Be kitų asmenų, taip pat apklaustas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jo partietis Mantas Adomėnas, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius.

Kyšiai imti nematerialia forma

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad koncernas „MG Baltic“ kyšius Lietuvos liberalų sąjūdžiui įtariamas mokėjęs už veikimą šio koncerno naudai dabar ir ateityje.

„Kas parodo juridinio asmens atsakomybę? Pasakysiu, jog juridinio asmens atsakomybė išplaukia iš fizinio asmens atsakomybės, kuris veikia to juridinio asmens naudai, turi įgaliojimus. Būtent iš to išplaukdamas noriu pranešti, kad didelės apimties ikiteisminiame tyrime surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad buvęs Seimo narys Eligijus Masiulis, veikęs būtent politinės partijos naudai, interesais, iš vieno Lietuvoje veikiančių koncernų viceprezidento už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Jis taip pat minėjo, kad fiksuoti atvejai, kai kyšiai imti nematerialia forma.

„Tai yra koncerno užsakymai veikti jų naudai, veikti dabar, kad būtų nauda ir ateityje“, – sakė R.Lukošius.

Apie kyšių formą pareigūnai žada išsamesnę informaciją pateikti vėliau, baigus tyrimą.

Pasak R.Lukošiaus, taip pat gauta ir užfiksuota pakankamai duomenų, kurie leidžia įtarti, kad buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis, iš to paties koncerno viceprezidento priėmė 8700 eurų kyšį. Jis buvo užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai organizuojant politinės partijos narių mokymus.

„Pasisakant dėl Darbo partijos įtarimų, tai jie išplaukia iš Darbo partijos nario Vytauto Gapšio veiksmų. Byloje nustatyta pakankamai faktinių duomenų, kurie mums, teisėsaugos pareigūnams, leidžia įtarti, kad buvęs Seimo narys V.Gapšys, veikęs partijos interesais, iš to paties koncerno viceprezidento už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų sprendimų priėmimą partijos naudai priėmė 12 tūkst. 100 kyšį. Ta suma yra padarytos nuolaidos transliuojant partijos politinę reklamą per koncernui priklausančias televizijas“, – sakė R.Lukošius.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša sako, kad Baudžiamasis kodeksas numato trijų rūšių sankcijas juridiniam asmeniui – juridinio asmens veiklos apribojimas, veiklos nutraukimas bei bauda.

Prokuroro teigimu, bauda partijoms gali siekti iki 50 tūkst. minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 1,9 mln. eurų.

Pasak jo, byla dėl politinės korupcijos šiuo metu baigiama tirti.