Taip LRT RADIJUI sako politologas Mažvydas Jastramskis. Su juo nesutinka politologas Bernaras Ivanovas. Anot jo, tikimybė, kad „valstiečiai“ dėl koalicijos bandys tartis su socialdemokratais, o ne su konservatoriais daug didesnė.

Prognozuoja, kad gali prireikti pirmalaikių rinkimų

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento politologo B. Ivanovo, LVŽS pergalė šiuose Seimo rinkimuose buvo ne tik įspūdinga, bet ir labai tikėtina jau po pirmo turo. Jo teigimu, jau tada partijos pasiektas rezultatas buvo gana stulbinantis.

„Taip pat buvo akivaizdus ir kitas dalykas – Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio palaikymas net ir mažiau žinomiems politikams davė didžiulį postūmį, kovojant net ir su politikos senbuviais. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kardinalu, bet reikia įvertinti visuomenės nusivylimą ir nenorą balsuoti už tas partijas, kurios yra valdžioje“, – atkreipia dėmesį B. Ivanovas.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas M. Jastramskis vis dėlto įsitikinęs, kad dar nereikėtų skubėti vertinti rinkimų rezultatų, nes kol kas nėra aišku, kas sudarys valdančiąją koaliciją ir kokia bus šios partijos politika.

„Apskritai, ar nebus taip, kad reikės pirmalaikių Seimo rinkimų? Panašu, kad vyriausybės sudarymas gali būti labai sunkus – niekas nespinduliuoja noru eiti į koaliciją su „valstiečiais“. Bent jau taip yra pagal pirminius požymius“, – svarsto M. Jastramskis.

Jo aiškinimu, LVŽS tiek daug balsų antrame rinkimų ture pelnė dėl paprastos priežasties – partija pirmavo pagal tai, kiek rinkėjų ją laikė antruoju savo pasirinkimu. Todėl, pasak politologo, į antrą turą neiškopus kai kurioms kitoms partijoms, rinkėjus pasirinko LVŽS.

„Panašu, kad antrame ture konservatorių ir liberalų rinkėjai atidavė balsą už savo partijas, bet to neužteko. Per ketverius metus konservatoriai vis dėlto nepanaikino to atstumo, kuris susidarė po praėjusios kadencijos tarp jų rinkėjų. Žmonės, kurie nėra nei konservatorių, nei liberalų rinkėjai, atėjo į antrą turą, ir jie tikriausiai vis dėlto rinkosi „valstiečius“, nes pastarieji jiems įtiko kaip alternatyva“, – daro išvadą M. Jastramskis.

Dėl galimos koalicijos politologai nesutaria

Vertindamas R. Karbauskio pasisakymą, kad jis, siekiant sudaryti valdančiąją koaliciją, nemato didelių skirtumų tarp socialdemokratų ir konservatorių, B. Ivanovas tikina, kad R. Karbauskis nėra iki galo nuoširdus, nes skirtumas vis dėlto yra.

„Turiu omenyje ne tiek vertybinį skirtumą (jis akivaizdus), bet skirtumą darbo koalicijoje prasme. Manau, ieškant sąlyčio taškų ir bendrų pozicijų, „valstiečiai“ turės daugiau problemų su konservatoriais. Matyčiau mažesnę galimybę, kad R. Karbauskis tarsis su konservatoriais ir didesnę galimybę tartis su mažesnį pasitikėjimą pelniusiais socialdemokratais“, – sako B. Ivanovas.

Jo tvirtinimu, tai „valstiečiams“ sudarytų galimybę turėti kur kas tvirtesnę poziciją ir aktyviau reikšti savo nuomonę. „To, manau, jie ir nori. Jie nori valdyti Lietuvą, turėti savo politinę liniją. Nemanau, kad konservatoriai tai leistų. Tokia situacija gana aiški“, – įsitikinęs B. Ivanovas.

Kitos nuomonės laikosi M. Jastramskis. Jo teigimu, šie rinkimai dar kartą parodė, kad Lietuvoje per daug rinkėjų neturi stabilių politinių pažiūrų. Todėl, tvirtina politologas, prognozuoti rinkimų baigtį sėkmingiau gali ne politikos mokslų ekspertai, o žmonės, buriantys iš tirščių.

„Tvirtai sakyti apie tai, kad bus viena ar kita valdančioji koalicija, nesiryžčiau. Lieku prie savo nuomonės – racionaliausia tiek valstybei, tiek patiems „valstiečiams“ ir kitoms partijoms būtų sudaryti koaliciją tarp „valstiečių“ ir konservatorių. Vis dėlto daugiausia žmonių vienaip ar kitaip balsavo už šias dvi partijas, už dvi opozicines partijas“, – teigia M. Jastramskis.

Jis atkreipia dėmesį – „valstiečiams“ sudarius koaliciją su socialdemokratais, LVŽS nariai turėtų daugiau paskatų palikti savo partiją ir pereiti pas koalicijos partnerius.

Socialdemokratų pralaimėjimą sieja su vienu sprendimu

Pasak B. Ivanovo, galima sutikti, kad, „valstiečiams“ sudarius koaliciją su konservatoriais, paskatų bėgti į koalicijos partnerių partiją būtų mažiau, bet konservatoriai vis dėlto tokioje koalicijoje būtų pernelyg stiprūs: „Manau, tai galėtų atgrasyti R. Karbauskį. Socialdemokratai, kad ir kokie bebūtų, šioje vietoje yra silpnesni.“

Anot M. Jastramskio, socialdemokratams jau reikia pailsėti. „Reikia stabilios daugumos. [...] Faktas vis dėlto toks, kad jokia partija, kuri taip greitai įgyja populiarumo, neišvengia tam tikro nubyrėjimo. Tai tiesiog empirinis faktas. Kitas dalykas – vis dėlto, kad ir kokia valdančioji koalicija būtų, su tais pačiais konservatoriais „valstiečiai“ turės beveik dvigubą persvarą“, – sako M. Jastramskis.

B. Ivanovo nuomone, socialdemokratai šiuos rinkimus pralaimėjo dėl paprastos priežasties – rinkėjai balsavo protestuodami. „Taip buvo išsakyta nuomonė dėl Darbo kodekso. Žmonės ne mitingavo, o pasirinko nueiti į rinkimus ir pareikšti savo nuomonę. Socialdemokratai, būdami valdžioje, žinoma, rizikavo labiau nei bet kuri kita partija, kuri, būdama opozicijoje, galėjo kritikuoti ir daugiau nieko nedaryti“, – teigia B. Ivanovas.

Siūlo nepamiršti STT įtakos

B. Ivanovo teigimu, sudarant koaliciją svarbūs ir psichologiniai aspektai: „Psichologiškai konservatoriai šioje vietoje geriau orientuoti nei socialdemokratai. Pastarieji akivaizdžiai yra šiek tiek palūžę. Žinoma, neilgam. Manau, jų dvasia sustiprės ir jie pakovos“, – tikina politologas.

Su tuo nesutinka M. Jastramskis: „Manau, kad dvasinį pasirengimą galima palikti dvasiniams lyderiams. Viską vis tiek lems išskaičiavimai. [...] Socialdemokratams tikrai reikia eiti į opoziciją ir pateikti [naujus] lyderius, [...] jeigu jie ateinančiuose Seimo rinkimuose nori išlikti kaip kairioji partija, nori patekti į Seimą ir perkopti 5 proc. barjerą. Jeigu dabar socialdemokratai sugalvos, iš naujo įvertinę Seimo rinkimų rezultatus, trūks plyš eiti į koaliciją su „valstiečiais“ ir įtikinti „valstiečius“, kad šių dviejų partijų koalicija reikalinga, tai, manau, labai tikėtinas scenarijus, kad Socialdemokratų partija apskritai išnyks kaip reikšminga partija iš Lietuvos politinės sistemos.“

B. Ivanovo teigimu, prognozuodamas LSDP išnykimą M. Jastramskis pats sau prieštarauja: „Iš vienos pusės jis sako, kad iš R. Karbauskio partijos žmonės išsilakstys (reikia manyti, kad ne pas konservatorius, o pas socialdemokratus), o paskui sako, kad socialdemokratai gali išnykti. Sunku tai komentuoti, nes tai dalykai, kurie vienas kitam prieštarauja.“

Vis dėlto M. Jastramskis argumentuoja, kad Lietuvoje vyrauja tendencija, jog rinkėjai balsuoja už partiją, kuri nebuvo valdančiojoje koalicijoje. „Jūs pasižiūrėkite buvusių rinkimų rezultatus ir suprasite vieną dalyką – lietuviai labai stipriai balsuoja prieš valdžią. Tai pasitvirtino ir šiuose rinkimuose. Kad ir kokia dabartinė valdančioji koalicija bus, kituose rinkimuose ji vis tiek nesurinks daugiau trečdalio ar ketvirtadalio rinkėjų balsų. Kokia forma, kiek ten bus prisiviliota partijų iš vienos frakcijos į kitą, tai jau yra antrinis klausimas“, – teigia M. Jastrasmkis.

Pasak B. Ivanovo, reikia įvertinti ir kitus aspektus, kurie gali paveikti rinkimų rezultatus, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksnį. „Nors visuomenė nelabai pasitiki, kaip dabar matome, valstybės atliekamomis operacijomis, bet vis dėlto konservatoriai susigrąžino savo lyderio poziciją. Čia yra daug niuansų, kuriuos sunku įvertinti“, – sako B. Ivanovas.

Sekmadienį vykusį antrąjį Seimo rinkimų turą laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.