- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politologė Margarita Šešelgytė sako, kad dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ turi būti vertinamas karinio saugumo aspektu, nes jis sudaro prielaidas lengviau militarizuoti Švedijos Gotlando salą, kuri turi ypatingą reikšmę į Baltijos šalis atvykti NATO sąjungininkų pajėgoms.
„Negali taip tiesiai šviesiai imti ir apkaltinti rusus, kad jie militarizuoja Gotlando salą, nes kol kas tų veiksmų nėra, bet atsiveria galimybės. Čia rizikos vertinimo dalykas, aš labai tikiuosi, kad tos NATO valstybių institucijos, kurios dirba su karinių rizikų vertinimu, turi tą omeny“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė M.Šešelgytė.
Švedijos estų bendruomenė, protestuodama prieš „Nord Stream 2“, balandžio pabaigoje išplatino rezoliuciją, kurioje reiškia susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Gotlande ir galimybių Rusijai per Gotlandą plėsti įtaką Baltijos jūroje.
Pasak M.Šešelgytės, scenarijus, kad per Gotlandą Rusija siektų labiau kontroliuoti Baltijos jūrą, yra galimas.
„Klausimas - kiek bus noro ir kokia bus situacija. Turint omenyje, kaip elgiasi Rusija, (...) aš manau, kad tokio scenarijaus galima tikėtis. Viskas priklauso nuo intencijų. Ar norės kažką padaryti, ar nenorės. Bet 2015 metais Rusijoje buvo pratybos, kuriose dalyvavo per 30 tūkst. karių, ir pratybų scenarijus buvo užgrobti Baltijos jūroje esančias salas: Gotlandą, Alandų salas ir Danijos Bornholmą. Jeigu tos salos atsidurtų rusų kontrolėje, į Baltijos jūrą patekti nebeįmanoma. Tai kam pratybas daryti, jeigu neturi jokių intencijų, tikslų, menkiausių idėjų apie tai?“, - svarstė politologė.
Jos teigimu, „Nord Stream 2“ statyba gali būti puiki priedanga rusų žvalgybai.
„Jeigu jie stiprintų darbus Gotlando uoste, tai yra puiki žvalgybinė platforma. Tu siunti darbuotojus, kurių dalis gali būti karininkai, ir jie renka informaciją. Gotlando sala nuo Švedijos yra per 100 kilometrų, nuo Latvijos per 100 kilometrų, nuo Estijos per 100 kilometrų, sėdi, žvalgai situaciją, ir jeigu nori, priimi atvykstančias pajėgas. Greitai pasitvarkai ir Baltijos jūra užblokuota“, - galimą scenarijų apibūdino M.Šešelgytė.
Anot jos, susirūpinimą dėl „Nord Stream“ būtų galima iškelti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Lietuvai jame atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tas projektas yra vertinamas kaip komercinis, todėl visos diskusijos, visi argumentai, naudojami diskusijose, yra komerciniai: ekonominiai, ekologiniai. Saugumo diskusijų kaip ir nėra beveik, tai galbūt ir verta būtų iškelti tame formate, kur diskutuojami karinio saugumo klausimai“, - kalbėjo politologė.
Aiškindama Gotlando reikšmę Baltijos šalių gynybai, ji sakė, jog kol kas dalis Švedijos, įskaitant Gotlandą, ir Suomijos teritorijų vis dar nedengiamos Rusijos oro gynybos sistemų ir būtent per ten galėtų atvykti pagalba konflikto atveju.
„Mūsų teritorijos yra visiškai dengiamos iš Karaliaučiaus, taip pat dengiama dalis teritorijų Baltijos jūroje šalia mūsų krantų. Patekimas į Baltijos valstybes iš kitų valstybių iš tiesų sukurtų labai didelį pavojų, riziką pajėgoms, nes jos turėtų kurį laiką skristi, eiti per tas teritorijas, kurios yra dengiamos tų sistemų. Gotlando sala yra už tos sistemos pasiekimo ribų, už šių ribų taip pat yra didžioji dalis Suomijos ir Švedijos teritorijos. Jeigu Gotlando sala yra užimama, tai radarų pasiekimas persikelia daug aukščiau (šiauriau) ir praktiškai į Baltijos jūrą gynybai patekti nebeįmanoma. Tokiu atveju Baltijos valstybės yra beveik neapginamos“, - konstatavo ji.
Lietuvos vadovai, kalbėdami apie „Nord Stream 2“, šiuo metu pabrėžia energetinio saugumo klausimą, aiškindami, kad ES taps labiau priklausoma nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
„Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.
Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą2
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė31
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją13
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...