„Jei mes pereisim prie atskirų specialybių valstybinio užsakymo ir finansavimo, tai vienareikšmiškai yra normali praktika, trišalė sutartis, tarp universiteto, studento, Vyriausybės, gal net savivaldybės, kad atidirbtų baigęs mokslus trejus ar penkerius metus pagal savo profesiją Lietuvoje. Svarbiausia – Lietuvoje“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.

Tačiau stengtis prisikviesti specialistus privalo ir savivaldybės, o ne tik laukti, kol regionų problemas išspręs centrinė valdžia, sako Vyriausybės vadovas.

Jei mes pereisim prie atskirų specialybių valstybinio užsakymo ir finansavimo, tai vienareikšmiškai yra normali praktika, trišalė sutartis, tarp universiteto, studento, Vyriausybės, gal net savivaldybės, kad atidirbtų baigęs mokslus trejus ar penkerius metus pagal savo profesiją Lietuvoje.

„Ar jis važiuos į vieną, ar kitą regioną – iniciatyva turi priklausyti savivaldai. Ji negali pasakyti – jūs padarykit, kad investicijos čia ateitų, jūs padarykit, kad jauni specialistai atvyktų, visa kita. Aš kalbėjau, Šalčininkuose buvau. Ten savivaldybėj vien pasakymas, kad galbūt čia ketinu kurti gamybą, reiškia, kad savivaldybė per tris dienas padaro viską, kad taip ir būtų“, – kalbėjo premjeras.

Paskyrimais po universiteto spręsti specialistų trūkumą regionuose Vyriausybei siūlo Lietuvos savivaldybių asociacija. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad regionuose juntamas gydytojų, architektų, statybininkų, ekonomistų, inžinierių ir net meno darbuotojų ar mokytojų poreikis. V.Mitrofanovas sako, kad valstybės lėšomis išsilavinimą įgiję asmenys galėtų būti siunčiami į regionus, pavyzdžiui, trejiems metams, tačiau būtų palikta galimybė ir grąžinti už studijas sumokėtus pinigus bei rinktis darbą patiems.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas irgi laikosi pozicijos, kad siūlymas įpareigoti studijas valstybės lėšomis baigusius specialistus atidirbti kelerius metus regionuose yra svarstytinas.

„Taip, valstybė investuoja lėšas apmokydama specialistus, galėtų būti sudarytos sutartys, pagal kurias studentai būtų įpareigoti atidirbti ar trejus metus, ar penkerius metus, ir tai, manau, visiškai normali praktika. Aš pats, kai 1991-aisiais įstojau į policijos akademiją, žinojau, jo turėsime penkerius metus atidirbti, ir niekam tai nekėlė klausimų“, – Žinių radijui antradienį sakė ministras.

Anot jo, galėtų būti sudaromos trišalės sutartys tarp studentų, universitetų ir gydymo įstaigų, policijos ir panašiai. Ministro teigimu, nustatyti prievolę atidirbti galima būtų ne visų specialybių absolventams, o reikėtų žiūrėti, kuriuos specialistus valstybei kainuoja parengti brangiau, kuriuos – pigiau.