- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant stabdyti nelegalią migraciją kariuomenei reikia suteikti daugiau įgaliojimų veikti ekstremalios situacijos sąlygomis.
„Lietuvos valstybė yra pasirengusi maksimaliai apsaugoti savo sieną, naudodama tam ir karinius resursus, pirmiausia kalbame apie karių įgalinimą“, – antradienį pranešė prezidentas.
Šalies vadovas antradienį su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu aptarė atitinkamus įstatymų pakeitimus, kuriuos žada pasirašyti iškart priėmus Seimui.
Bus keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas. Neeilinė Seimo sesija planuojama kitą savaitę.
Kariai veiktų ekstremaliosios situacijos metu
Šalies vadovas teigė, kad pakeitimai įgalintų karius veikti ekstremaliosios situacijos atveju, nors ateityje gali būti svarstomas ir nepaprastosios padėties įvedimas, jei to reikėtų.
„Pakeitimai yra reikalingi įgalinti karius padėti stabdyti nelegalią migraciją dabartinėmis ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Prieš kurį laiką mes diskutavome, ar nepaprastosios padėties įvedimas suteiktų daugiau įgaliojimų kariams šią funkciją vykdyti, šiandien mes atsakome į šį klausimą konkrečių įstatymų pakeitimais ir darome tai ekstremaliosios situacijos sąlygomis“, – per spaudos konferenciją po susitikimo sakė prezidentas.
Pakeitimai yra reikalingi įgalinti karius padėti stabdyti nelegalią migraciją dabartinėmis ekstremaliosios situacijos sąlygomis.
Jis teigė, kad Seimui teikiamos pataisos reikalingos siekiant „maksimaliai ir skubiai suteikti kariškiams daugiau įgaliojimų, kad jie galėtų padėti kovoti institucijoms su nelegalia migracija“.
„Šiandien krašto apsaugos ministras pristatė įstatymų pakeitimus, tikiuosi, kad kitą savaitę Seimas neeilinės sesijos metu priims šiuos įstatymus, ir aš ketinu, susipažinęs su turiniu, nedelsdamas juos pasirašyti, kadangi manau, kad jie yra ir reikalingi, ir operatyviai reaguojantys į susiklosčiusią situaciją“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad siūlomi įstatymo pakeitimai „leidžia karių įgalinimo klausimą spręsti nepereinant prie nepaprastosios padėties įvedimo“.
„Šiandien tokia mūsų pozicija, be jokios abejonės, šita galimybė išlieka, mes esame visomis prasmėmis pasirengę, ar tai būtų prezidento dekretas, ar sesijos metu Seimo sprendimas, įvesti nepaprastąją padėtį, kai tai bus reikalinga“, – teigė G. Nausėda.
Pataisos leistų kariams sulaikyti asmenis, atlikti apžiūrą
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sakė, kad pataisomis kariams būtų suteikti papildomi įgaliojimai analogiškai kaip ir nepaprastosios padėties metu. Kariai veiktų ekstremaliosios situacijos židinyje, konkrečiu atveju – pasienyje.
„Jie sutampa su tais įgaliojimais, tomis karių teisėmis, kurie yra suteikiami ir nepaprastosios padėties metu, t. y. kariai įgytų teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, kurie nevykdytų jų nurodymų ir vykdytų teisės aktų pažeidimą“, – sakė A. Anušauskas.
Kariai įgytų teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, kurie nevykdytų jų nurodymų ir vykdytų teisės aktų pažeidimą.
Pasak ministro, taip pat kariai galėtų tikrinti asmenų dokumentus atlikti jų asmens apžiūrą, tikrinti automobilius, taip pat panaudoti specialiąsias priemones.
„Taip pat galėtų naudoti specialiąsias priemones, t. y. neletalinę (ne mirtiną – BNS) ginkluotę, kaip ir teisėsaugos pareigūnai, siekdami sulaikyti civilius asmenis“, – pataisas pristatė A. Anušauskas.
Jis pažymėjo, kad kariai galėtų veikti esant tam tikroms sąlygoms: kai paskelbta ekstremali situacija, įvykio mastas sparčiai didėja, yra gautas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko, šiuo atveju vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, motyvuotas rašytinis prašymas, sprendimas yra suderintas su prezidentu kaip ginkluotųjų pajėgų vadu.
„Trukmė numatoma ne ilgiau kaip trys mėnesiai, bet visada egzistuoja galimybė pratęsti šį terminą, ir kariai naudojami ekstremaliosios situacijos židinyje, ten, kur reikia. Ekstremaliosios situacijos židinys šiuo metu yra visas pasienio ruožas“, – sakė A. Anušauskas.
Dėl didelio neteisėtų migrantų srauto per Baltarusiją Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Iš viso šiemet į Lietuvą nelegaliai pateko per 4 tūkst. neteisėtų migrantų.
Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
Jau anksčiau pranešta, kad kariuomenė suteikė palapinių ir kitų priemonių migrantams apgyvendinti bei saugoti, kariai drauge su pasieniečiais patruliuoja Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o artimiausiu metu jie turi prisidėti prie migrantų apgyvendinimo vietų apsaugos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybėje bus minimas Lietuvos narystės ES 20-metis
Vyriausybės rūmuose Vilniuje penktadienį bus iškilmingai paminėtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetis. ...
-
Ministerijoje minimas draugiškų Lietuvos, Lenkijos santykių sutarties 30-mečio jubiliejus
Užsienio reikalų ministerijoje (URM) penktadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Partijos trauks burtus, kokiu numerius bus įrašytos EP rinkimų biuletenyje
Partijų atstovai penktadienį Seime trauks burtus, kokiu numeriu bus įrašytos į Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenį. ...
-
G. Landsbergis su Pietų Korėjos kolega aptars dvišalio bendradarbiavimo plėtrą1
Lietuvos diplomatijos vadovas penktadienį lankosi Pietų Korėjoje, kur su šios šalies kolega aptars dvišalio bendradarbiavimo plėtrą. ...
-
G. Nausėda, A. Duda stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje, dalyvaus diskusijoje VDU
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ketvirtadienį stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas Alytaus rajone, dalyvaus diskusijoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU). ...
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse18
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis (atnaujinta)10
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą16
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...