„Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ar šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų. Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą tvirtino valstybės vadovė.

Anot jos, stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas.

Šalies vadovė teigė, jog politinė atsakomybė yra ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą: „Jiems priimti reikalinga politinė valia, bet jos nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“.

Prezidentė sakė, jog „bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka“.

„Kai ją vedžioja nematomi interesai, net ir vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

„Tarnavimas valstybei ir tuo pačiu koncernui irgi kai kam atrodė visiškai suderinami dalykai, kol atsirado valios nenumarinti tyrimo ir priimti sprendimą“, - pridūrė ji.

Teisėsauga pernai gegužę pradėjo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl politinės korupcijos. Pareigūnai įtaria, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė kyšius keliems buvusiems Liberalų sąjūdžio nariams, įskaitant buvusį partijos vadovą Eligijų Masiulį.

Šiame tyrime įtarimai pareikšti pačiam koncernui, R.Kurlianskiui ir keturiems politikams. Įsibėgėjus tyrimui dėl galbūt neskaidrių ryšių su R.Kurlianskiu ir koncernui palankaus neskaidraus veikimo pareigų neteko Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Dainoras Bradauskas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius pavaduotojas Daivis Zabulionis. Pastarieji jų atleidimus yra apskundę teismui.

Švietimo pertvarka primena imitaciją

Prezidentė teigė, kad dabartinė švietimo reforma jai primena imitaciją. Šalies vadovė sakė, jog nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu, o jis yra emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastis.

„Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis supratimas ir sutarimas“, - teigė D.Grybauskaitė.

Pasak jos, reikia peržiūrėti mokytojų rengimo sistemą, vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius.

„Ką pirmiausia girdime ir matome: vietoj kokybinių pertvarkų - dešimčia dienų prailginti mokslo metai ir kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai“, - sakė šalies vadovė.

„Neapibrėžtumas ir chaosas, koks matosi dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, - pridūrė ji.

D.Grybauskaitė taip pat tvirtino besitikinti, jog praėjusią žiemą Seimo palaiminta vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka įgaus pagreitį.

„Sunkiai išspaustas parašas po pasižadėjimu – vaikų mušti negalima – tik patvirtino, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema, kad egzistuoja šimtai jo rūšių. Pernai nuo smurto nukentėjo beveik 3000 vaikų ir daugiau kaip pusė – nuo artimųjų rankos. Apginti juos – mūsų pareiga“, - kalbėjo prezidentė.

Ji ragino išnaudoti Lietuvai palankų metą, kad valstybės stiprėjimą, jos augančią ekonominę galią jaustų kiekvienas gyventojas.

„Šis laikas - mūsų turtas, todėl nešvaistykime jo antraeiliams dalykams. Būtina spėti atliepti svarbiausius dabarties iššūkius“, - sakė D.Grybauskaitė.

„Nesiginčykime dėl šimtmečio dovanos Lietuvai. Geriau išjudinkime gyvybiškai svarbių reformų ledlaužį, kad mūsų vaikams jau nereikėtų vytis prarasto laiko“, - reziumavo šalies vadovė.

Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.

D.Grybauskaitė prezidente išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai kadencijai.

Kovai su korupcija reikia daugiau pastangų

Prezidentė kritikuoja valdančiuosius politikus, kad jie pakankamai stengiasi kovoti su korupcija - pasak D. Grybauskaitės, vis nesutvarkoma pranešėjų apie korupciją apsauga.

„Nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir pilietinės drąsos. Kovai su korupcija reikia kur kas daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją“, - Seime skaitydama metinį pranešimą sakė D. Grybauskaitė.

Anot jos, šalyje turėtų įsigalėti visuotinis nepakantumas korupcijai, kai valstybės pinigai būtų naudojami svarbiems tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams.

„Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu  – visiems atsiras ir valios, ir galimybių“, - teigė prezidentė.

Kasmetiniame Korupcijos suvokimo indekse Lietuva šiemet nukrito šešiomis vietomis. Reitinge, kuris sudaromas pagal ekspertų ir verslo lyderių vertinimus, Lietuva užėmė 38-tą vietą tarp 176 šalių. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Latviją, bet atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos.

Kova su alkoholizmu turi telkti visuomenę

Kova su alkoholizmu yra visos šalies garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę, sako šalies vadovė.

„Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį“, - ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą Seime, sakė prezidentė D. Grybauskaitė.

„Mūsų užduotis - ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą  – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos nesispręs, o tik gilės“, - pridūrė šalies vadovė.

Seimas praėjusią savaitę gerokai sugriežtino alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą. Vieni draudimai įsigalios nuo 2018 metų, kiti - nuo 2020-ųjų.

Nuo kitų metų alkoholio įsigyti, turėti ar vartoti galės tik 20 metų sulaikę žmonės, be to, trumpės alkoholio prekybos laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais - nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val., išskyrus viešojo maitinimo vietose pilstomą ar jose vartojamą alkoholį.

Visuose masiniuose renginiuose nuo 2020 metų bus galima prekiauti tik silpnu - iki 7,5 laipsnio - alkoholiu. Tačiau bus draudžiama prekiauti alkoholiu paplūdimiuose.

Mokesčių perstumdymas nepadidins socialinio teisingumo

Socialinė atskirtis kelia grėsmę valstybės stabilumui, tačiau mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, nepadidins socialinio teisingumo, tvirtina prezidentė D. Grybauskaitė.

„Žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui panaikinimas. Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių, sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą“, - ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą, sakė D.Grybauskaitė.

„Ar esame krizinėje situacijoje, kad reikia tokių priemonių“, - pridūrė ji.

Jos teigimu, neparuoštų reformų manija gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija, o stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir veiklos imitaciją.

„Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą niekas negali. Tokios teisės neturime ir mes visi. Nes jie ir toliau balsuos kojomis“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai, įvesti tiesiogines fiksuotas išmokas už vaikus ir atsisakyti dalies mokesčių lengvatų. Kritikai sako, kad siūlomi pakeitimai yra nedideli ir neprisidės prie viduriniosios klasės stiprinimo.

Mokesčių pakeitimus Seimas svarstys rudens sesijoje, kartu su 2018 metų biudžeto projektu, o pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2018-ųjų pradžios.

Valdantieji vengė politinės atsakomybės

Šalies prezidentė kartoja, jog priimdami naują Darbo kodeksą, valdantieji, per rinkimus žadėję subalansuoti darbo santykius, vengė politinės atsakomybės ir ją permetė Trišalei tarybai.

„Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę. Nors galiausiai kodeksas buvo dalinai pataisytas, įtraukiant daugumą mano teiktų pasiūlymų, jį vetuojant anksčiau“, - Seime skaitydama metinį pranešimą, ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.

Seimas antradienį priėmė nuo liepos įsigaliojančio naujojo Darbo kodekso pataisas.

Liberalesnis kodeksas buvo priimtas pernai birželį, bet netrukus jį prezidentė vetavo. 2016-ųjų rudenį Seimas veto atmetė, Vyriausybei su profsąjungomis sutarus kodeksą pataisyti iki Seimo rinkimų pabaigos.

Tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, kodeksas buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti antrąkart pataisytas. 

Prezidentūros skaičiavimais, Seimas atsižvelgė į į 18 iš 22, arba daugiau kaip 80 proc. prezidentės pastabų, kurias ji nuvo nurodžiusi dar pernai.

Šis Darbo kodeksas bus antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo. Dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-ųjų.

Tikisi perversmo vaistų rinkoje

Vaistų rinkoje būtinas perversmas, jam įgyvendinti reikia tvirtos laikysenos, mano prezidentė D. Grybauskaitė.

„Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus“, – ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą tvirtino valstybės vadovė.

Anot jos, pokyčiai priklausys nuo to, ar Sveikatos apsaugos ministerijai pavyks atlaikyti spaudimą.

„Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau“, – kalbėjo prezidentė.

Vaistų kainų atpigimą žadantis sveikatos ministras Aurelijus Veryga žada verslo spaudimą atlaikyti.

„Stengsimės atlaikyti“, - po prezidentės pranešimo Seime žurnalistams sakė ministras.

Tai, kad D.Grybauskaitė akcentavo permainas vaistų kainose, A.Veryga laiko „dideliu įvertinimi“.

„Prezidentės paminėjimas yra didelis įvertinimas ir man, ir visai mūsų komandai. Toks rimtas ir įpareigojantis toliau dirbti, nes pagrindinis tikslas yra pacientai, kurie permokėdavo už vaistus ir Lietuva buvo tas kraštas, kuris garsėjo didelėmis vaistų kainomis“, -  teigė A.Veryga.

Ministras be kita ko pareiškė, kad artimiausiu metu bus pristatytas planas kitų priemonių, skirtų vaistų kainų mažinimui.

Vyriausybė balandžio pabaigoje įtvirtino reikalavimą, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse. Iki tol buvo nustatyta, kad vaistai nebūtų brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su referencinėmis šalimis.

Dabar valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar per 50 mln. eurų.

Didžiosios grėsmės saugumui - pratybos „Zapad“ ir Astravo AE

Pasaulis aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kyla mūsų regione dėl Karaliaučiaus srities militarizavimo, pratybų „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusios Astravo atominės jėgainės, sako prezidentė D. Grybauskaitė.

„Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau labai aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė“, -  metiniame pranešime teigė prezidentė.

Ji taip pat įvardijo, kad šiemet Lietuva sulaukė „istorinio palaikymo“ iš NATO sąjungininkų, kuomet buvo dislokuotas batalionas, kurį sudaro 7 valstybių kariai, įskaitant Jungtines Valstijas. Tačiau ji pažymi, kad nepaisant esamų garantijų būtina siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos.

D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuva ir pati prisideda prie saugumo užtikrinimo būdama strategine Ukrainos ir Gruzijos partnere, talkindama kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvaudama „globalioje antiteroristinėje koalicijoje“.

Ji taip pasisakė už didesnę Europos šalių integraciją, kuri „gali tapti atsvara nestabilumui ir įtampai, tvyrančiai pasaulyje“, o narystė ES, anot jos, yra „garantija, užsitikrinant ilgalaikę taiką, stabilumą ir gerovę“.

„Tačiau Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų ir didinti pilietinį atsparumą“, - sakė šalies vadovė.

Per pastaruosius metus – keturi pasikėsinimai į žodžio laisvę

Laisva žiniasklaida yra priešakinė linija vykstančiame informaciniame kare, tuo tarpu per pastaruosius metus valdžioje buvo iškeltos bent keturios iniciatyvos su pasikėsinimu į žodžio laisvę, skaitydama metinį pranešimą pažymėjo prezidentė.

„Nors Lietuva didžiuojasi demokratine visuomene, Lietuvos demokratijos tėvo Kazio Griniaus metinės palydėtos net keturiais pasikėsinimais į žodžio laisvę. O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, Tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai – vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis ir socialiniu nejautrumu“, – ketvirtadienį per metinį pranešimą pareiškė šalies vadovė.

Šalyje politikai ėmėsi siūlymų riboti žodžio laisvę, kai tuo tarpu priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje stabdantys Lietuvos „elfai“ sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku, pastebėjo prezidentė.

Naujoji vadžia buvo registravusi bent kelias iniciatyvas, kurios sulaukė kritikos dėl žodžio laisvės varžymo, ir jų buvo atsisakyta. Viena iš daugiausiai diskusijų sukėlusi kelių „valstiečių“ registruota nuostata – įpareigoti žiniasklaidą užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. turinio sudarytų pozityvios naujienos.

Taip pat Kultūros komitetas buvo registravęs pataisas, draudžiančias skelbti juridinio asmens reputaciją pažeidžiančią informaciją, tačiau po diskusijų atsisakyta ir jų. Taip pat Seime buvo registruota ir kitų iniciatyvų, pvz., politikams perduoti Lietuvos radijo ir televizijos vadovo skyrimą, jos net nesvarstytos.

Didžiausios Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad žiniasklaidos laisvės „niekas neplanuoja varžyti“, ir valdantieji kaskart atsitraukdavo kilus abejonėms, kad siūlomi projektai gali varžyti žodžio laisvę.

„Tai ne mūsų ruošti projektai. Mes gavome visą eilę įstatymų, kuriuos rengė praėjusios kadencijos Seimo nariai, mes per tą masę įstatymų, kurie atėjo, nebuvome įsigilinę į jų turinį. Visais atvejais mes pasitraukinėjome, kai tik suprasdavome, kad tas įstatymas kaip nors gali veikti žodžio laisvę. Mes niekada nieko buldozeriu nestūmėme“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R.Karbauskis.

Komentuodamas „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymą dėl LRT valdymo R.Karbauskis pažymėjo iš karto raginęs projekto atsisakyti.

„Negaliu atsakyti už poną P.Gražulį, kodėl jis teikia tokius siūlymus. Mes jų nepalaikėme, iš karto atmetėme, aš net pasakiau: atsiimkite tą pasiūlymą, nes mes jo nepalaikysime“, – sakė „valstiečių“ vadovas.

Laikas investuoti į partijų kokybę

Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos, o išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms, sako prezidentė D. Grybauskaitė.

Skaitydama metinį pranešimą Seime ji pažymėjo, kad dabar pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones, ir su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse politinei sistemai prasideda naujų galimybių laikotarpis.

„Su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse siejamas kokybinio atsinaujinimo lūkestis. Uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams. Chroniškas koalicijų trapumas neužtikrina žmonėms saugumo jausmo, be aiškaus partinio užnugario nejuda ir pertvarkos. Todėl pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones“,  Seime ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos dienos reikalas.

„Kad bus principingai nusigręžta nuo nomenklatūrinių ir korupcinių tradicijų, apsivalyta nuo pinigingose kišenėse užsisėdėjusių veikėjų, kad populistinius vieno sezono darinius ir derinius pakeis atsakingos politinės jėgos. Tuomet ir mūsų žmonių nerimas dėl ekonominių bei socialinių grėsmių nebus stipresnis nei dėl Rusijos invazijos, terorizmo ar Europos Sąjungos ateities“, - pabrėžė prezidentė.

Ragino neatidėlioti svarbių sprendimų

Prezidentė D. Grybauskaitė sako, kad inovacijos ir kvalifikuoti Lietuvos darbuotojai tampa skiriamuoju šalies ženklu.

„Gyvename finansiškai ir ekonomiškai stabilioje šalyje, esame konkurencingi, investicijų sausra kol kas aplenkė Lietuvą. Inovacijos ir aukštos kvalifikacijos žmonės tampa naujojo šimtmečio Lietuvos skiriamuoju ženklu pasaulyje. Bet nuo šiandienos žingsnių priklausys, kokia ateityje bus mūsų šalis – ar inovacijų ir inovatorių Lietuva ar tiesiog ištuštėjęs pagyvenusių žmonių kraštas“, - ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą Seime kalbėjo prezidentė.

Šalies vadovė ragino neatidėlioti svarbių sprendimų ir pažymėjo, kad inovacijos lems šalies ekonomikos perspektyvą, todėl jų plėtrai reikia didesnių paskatų.

„Vienbalsiai Seime patvirtintos Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės, todėl nepadėkime jų į stalčių, paverskime gyvu dokumentu. Neleiskime merdėti ir inovacijų slėniams, į kuriuos jau investavome europinius milijardus, tokio srauto daugiau jau nebus“, - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat skatino nukreipti šalies investicijas į technologinį atsinaujinimą.

„Laikas inventorizuoti visą valstybės investicijų programą, nes lėšos, ypač europinės, artimiausioje ateityje seks, todėl valstybės investicijų programa, kuriai skiriame apie 15 proc. metinio biudžeto, tampa pagrindiniu instrumentu, kuris gali nukreipti valstybės raidą. Valstybės šimtmetį pasitikime tokiais projektais ir sprendimais, kurių naudą galėtume jausti dar ilgai. Visų pirma, aišku, juos turėtume kreipti į inovacijas ir technologinį valstybes atsinaujinimą. Tuomet tapsime patrauklūs ne tik užsienio investuotojams, kaip dabar, bet gimtinės nenorės palikti ir mūsų piliečiai“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Ji pažymėjo, kad lietuviški lazeriai gali būti rasti jau 90-yje iš 100 geriausių pasaulio universitetų, o birželį Lietuvos tapimas Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) nare reiškia, kad pasaulis pastebi, pasitiki ir vertina šalies moksliniu potencialu.

Emigraciją stabdyti gali dėmesys inovacijoms

Stabdant emigraciją, Lietuva dėmesį turėtų kreipti į inovacijas ir technologinį atsinaujinimą, sako prezidentė D. Grybauskaitė.

„Valstybės šimtmetį pasitikime tokiais investiciniais projektais sprendimais, kurių naudą jaustume dar ilgai. Visų pirma juos turėtume kreipti į inovacijas ir technologinį šalies atsinaujinimą. Tuomet tapsime patrauklūs ne tik užsienio investuotojams, kaip dabar, bet gimtinės nenorės palikti ir mūsų piliečiai“, - Seime ketvirtadienį sakė šalies vadovė.

„Emigracijos mastas - skausmingiausia problema, todėl mėginkime pirmiausia susigrąžinti savus žmones“, - skaitydama metinį pranešimą ragino ji.

Prezidentė atkreipė dėmesį, jog Estijos pavyzdys rodo, kad emigraciją galima stabdyti.

„Estijoje jau antri metai iš eilės žmonės grįžta namo, reiškia, apsukti galima. Sąlygos yra panašios, išsivystymo lygmuo panašus, na, gal daugiau optimizmo jie turi ir geriau šneka apie mus - toks didžiausias skirtumas. Todėl labai remčiau ir palaikyčiau Tarptautinės migracijos organizacijos projektą „Renkuosi Lietuvą“, nes jie žino, kokios pagalbos reikia tautiečiams, grįžtantiems namo. O grįžimu domisi kas antras mūsų emigrantas, tai reikia tik palengvinti jiems kelią namo“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Dėl emigracijos  ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais. Statistikos departamento duomenys rodo, kad migracijos tempai balandį buvo didesni, nei pernai tuo pačiu metu - iš šalies išvyko 4643 arba 900 daugiau asmenų, nei pernai tuo pačiu metu.