Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą valstybės vadovė teigė, kad oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pavyko pristabdyti, nors ir jai pačiai teko nudegti pirštus.

„Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – sakė D. Grybauskaitė.

Ji tvirtino, kad „atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis“.

„Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų“, – sakė prezidentė.

Prieštaringi jausmai

Antradienį Seime ji teigė, kad galvojant apie Lietuvą apima prieštaringas jausmas.

„Iš vienos pusės matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe. Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur“, – antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą teigė valstybės vadovė.

Anot jos, „sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant“.

„Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka ir poveikis – einamiausia prekė“, – teigė valstybės vadovė.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama vadinamoji koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byla, kurioje kaltinimai pateikti dviem partijoms ir verslo koncernui, keturiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkui.

Neseniai baigtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas atskleidė neteisėtą verslo įtaką politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams.

Pagyrė žvalgybą ir teisėsaugą

Anot prezidentės, dabar visų sąžiningų žmonių atsakomybė yra Lietuvos išvadavimas nuo vietos grobikų.

„Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų“, – teigė ji.

Prezidentė pabrėžė, kad žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės.

„Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, šalies teisėsauga tampa vis savarankiškesnė ir stoja valstybės, o ne prekeivių įtakomis pusėn. Prezidentė sakė, kad duoda vaisių ir ilgametis įdirbis, sukurti teisiniai įrankiai kovoti su korupcija, naujai paskirti teisėsaugos institucijų vadovai.

„Fundamentaliems nacionalinio saugumo klausimams randasi ir vis daugiau politinės valios. Priešakines valstybės gynybos linijas papildo tiriamoji žurnalistika, vidiniai sąjūdžiai jau užgimsta mokyklose, ligoninėse, socialiniuose tinkluose“, – kalbėjo valstybės vadovė.

Anot jos, nors kova su politine korupcija vyksta, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia.

„Bendromis jėgomis jau perbridome vietinius Rubikonus, pažabojome gazprominius energijos vėjus, apsigynėme nuo „Rosatom“ įtakų, juodosios buhalterijos, bankinių sukčių. Užsidaro „paskolų dėžučių“ ir „dramblių pirkimo“ kontoros, įtartinų ryšių atsikrato Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja“, – teigė D. Grybauskaitė.

Ji pabrėžė, kad tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką.

„Gyventi be užkulisinių įtakų reikės mokytis visiems. Pirmiausia – partijoms, nes tik laisvi politikai gali priimti laisvus sprendimus“, – sakė valstybės vadovė.

Prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Seime skaito devintą metinį pranešimą.

Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai penkerių metų kadencijai.

Partijų prisikėlimas

Partijos po pastarųjų politinės korupcijos skandalų turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui, tik partijoms, kaip ir kariuomenei, reikia savanorių, savo metiniame pranešime sako šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

„Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas. Ir partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“, – pažymėjo prezidentė.

Antradienį skaitydama savo metinį pranešimą Seime antradienį ji kartu pabrėžė, kad daugiau demokratijos įnešti turėję rinkimų komitetai tampa „vienkartinės demokratijos grimasa“.

„Dešimtmečio reikėjo, kad prikeltume pasitikėjimą teismais. Žingsnis po žingsnio, apsivalydama nuo susitepusių veikėjų, keisdama ydingas praktikas, reikalaudama aukščiausių kompetencijos ir moralės standartų iš nepasitikėjimo liūno gali išbristi ir partinė sistema“, – teigė šalies vadovė.

Anot jos, klaidų analizė ir atsakinga lyderystė gali partinę sistemą vėl pastatyti ant kojų, bet ateitį turi tik tos partijos, kurios pajėgs įveikti vidinį susipriešinimą, eilinių narių izoliaciją, remsis ne tik lyderio vardu, bet ir savo ideologija, bendraminčiais, vienijamais pažiūrų ir idėjų.

„Kol kas partinėje veikloje dalyvauja tik 120 tūkstančių žmonių, per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai. Kur kas daugiau buvo norinčių dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje. Šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas“, – kalbėjo prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, jei to nebus – veržli, skaidri naujų politikų karta, kuriai Lietuvos sėkmė ir garbė bus svarbesnės už asmeninį ūkį, kuri nepardavinės savo laisvės už jokius pinigus, taip ir liks „neišsipildžiusi politinė svajonė“.

„Jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją“, – pabrėžė prezidentė.

„Rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija ir vieninteliu tikslu – siekti valdžios“, – kalbėjo šalies vadovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad iššūkiu Lietuvos „trapiai demokratijai“ išlieka rinkimų organizavimo skaidrumas, pavojingomis įvertino idėjas dėl juridinių asmenų aukų partijoms grąžinimo.

„Juridinių asmenų milijonams jau septyneri metai uždrausta rungtis rinkimuose. Valstybė partijoms kasmet iš biudžeto atseikėja pusšešto milijono eurų, bet nostalgija verslo piniginėms injekcijoms neblėsta. Vis girdime kvietimus vėl legalizuoti partijų pirkimą“, – kalbėjo prezidentė.

Ji kėlė versiją, kad „gal todėl stringa pasiūlymai dėl grynųjų ribojimo, su šešėliu kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų“.

Prezidentė kartu ragino pertvarkyti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad joje nedalyvautų partijų deleguoti atstovai.

„Noras išlaikyti įtakos svertus neišlaisvina nuo partinės priklausomybės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tokiose kaip Vokietija, Danija, Belgija, Švedija, Nyderlandai ir kitos, kurias sunku būtų pavadinti nedemokratiškomis, veikia komisijos be politinių partijų atstovų“, – kalbėjo prezidentė.

Anot D. Grybauskaitės, VRK objektyvumo užtikrinimas – svarbi politinės sistemos atsinaujinimo dalis.

„Nepakeitus ydingų įpročių ir toliau turėsime rimtų bėdų su Valstybės valdymo kokybe ir atstovaujamąja demokratija“, – pažymėjo prezidentė.

Pasikėsinimų į laisvę ir demokratiją šaudykla

Parlamentarai rinkėjų jiems patikėtą laiką naudoja tarpusavio rietenoms, o Seimas tampa „pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuvos žmogus su savo rūpesčiais ir lūkesčiais kol kas dar vis paliktas politinės darbotvarkės nuošalėje, o rinkėjų patikėtas laikas Tautos atstovybėje naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui. Parlamentas – Laisvės kovų bastionas – tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti“, – teigė prezidentė metiniame pranešime.

Anot jos, neieškant bendro gerovės vardiklio, Lietuvos darna virsta visuomenės susipriešinimu: pensininkai supriešinami su dirbančiais, kaimas – su miestu, gydytojai – su mokytojais, statutiniai pareigūnai – su valstybės tarnautojais, o gerovė – su gynyba.

D. Grybauskaitė taip pat turėjo pastabų dėl parlamentinės kontrolės, sakydama, jog selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje, o sukiršinti ir susiskaldę, anot jos, neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų.

„Ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos. Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais, ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės“, – atkreipia dėmesį D. Grybauskaitė.

Anot jos, Lietuvoje „nepateisinamai vėluojame“ ir su Europos Sąjungos paramos panaudojimu.

„Štai kur reikėtų rimtos parlamentinės kontrolės“, – sako ji.

Ragina aktyvinti pilietinį pasipriešinimą

Devintąjį metinį pranešimą antradienį skaičiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visuomenę paragino būti pilietiškai aktyvia.

„Visur, kur įsigali savivalė, reikalingas pilietinio pasipriešinimo sąjūdis. Formų yra įvairių, kaip išjudinti sprendimus ir kaip dalyvauti juos įteisinant valstybės mastu – nuo peticijų feisbuke ar kituose tinkluose iki gyvo protesto“, – sakė šalies vadovė.

Ji pažymėjo, kad Lietuvoje profesinės sąjungos neturi didelio autoriteto, nes yra susiliejusios su valdžia bei vis dar semiasi patirties Rusijoje, ir palankiai atsiliepė apie spontaniškus judėjimus.

„Neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai. Kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, kovai už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų. Ir jų balsas tapo girdimas“, – atkreipė dėmesį D. Grybauskaitė.

Praėjusių metų pabaigoje susibūręs Lietuvos medikų sąjūdis aktyviai pasisakė už didesnį nei diskutuota su profsąjungomis medikų algų kėlimą, po to ambicingesnis algų kėlimas įtvirtintas ir profsąjungų susitarimu su Vyriausybe.

Anot prezidentės, nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas išlieka svarbiu uždaviniu valstybėje, kitaip turėsime tik daugumos primestus sprendimus.

Ateities strategija žemės ūkyje 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad reikia apsispręsti dėl Lietuvos žemės ūkio politikos krypties ir kaimo plėtros strategijos, nes dabar šis sektorius atvestas prie „netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“.

D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą tvirtino, jog šalies politikos lauke padėtis žemės ūkyje nėra nagrinėjama.

„Ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį bus sudėta jau apie dešimt milijardų eurų europinės paramos“, – kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, įvairūs neskaidrūs judesiai žemės ūkio sektoriuje atvedė prie netvarkos.

„Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai, taip vadinami sofos ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“, – teigė šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės žemės ūkyje egzistuoja nelygybė.

„Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius“, – sakė prezidentė.

D. Grybauskaitės nuomone, Lietuvai reikia apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos.

„Artėja dar vienos Europos Sąjungos derybos dėl paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis, todėl turime apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos“, – argumentavo Lietuvos prezidentė.

Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.

Europos Komisija (EK) birželio pradžioje Lietuvos žemės ūkiui pasiūlė 2021–2027 metų ilgamečiame bendrijos biudžete einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) skirti 5,136 mlrd. eurų – 8,7 proc. daugiau nei 2014-2020 metais. Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužę nusprendė, kad valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pažeidė įstatymą laiku nedeklaravęs keturių sandorių. Komisija vertino, ar Seimo narys tinkamai deklaravo pinigų dovanojimą vaikams, „Agrokoncerno“ akcijų pirkimą.

Ekonomikos pakilimo laikotarpis

Lietuvos ekonomikos augimo laikotarpis turi būti išnaudotas ateities šalies ūkio raidą nulemsiantiems sprendimams priimti, sako šalies vadovė.

„Jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas. Tačiau ir šis istoriškai ilgas pakilimo laikotarpis nėra amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti“, – antradienį savo metiniame pranešime sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji pažymėjo, kad šalis per rekordiškai trumpą laiką padarė reikiamą pažangą ir tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.

Anot šalies vadovės, narystė EBPO įpareigoja skaidrinti ir tobulinti šalies vystymąsi, rūpintis konkurencingumu, inovacijų plėtra ir ekonomikos modernizavimu, progresyviu verslu, žmonių raštingumu ir strategine infrastruktūra.

„Mūsų variklis pasaulio ekonomikos greitkelyje – kvalifikuoti žmonės kaip buvo ir ankciau ir aukštos pridėtinės vertės produktai. Tačiau inovacijų politika yra tapusi nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp dviejų ministerijų tam tikra prasme įkaite. Šimtai milijonų eurų, išleistų mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, turi virsti ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir eksportui tinkamais produktais. Patentais, o ne vien moksliniais straipsniais pasaulyje matuojamas akademinis šalies potencialas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat teigė, jog Lietuva vėluoja įsisavindama Europos Sąjungos paramą.

Socialinės atskirties mažinimas

Socialiai orientuotoje politikoje atskirtis turėtų būti mažinama ne vienkartinėmis išmokomis, o kryptingais ir ilgalaikiais sprendimais, kurių priėmime dalyvautų ir patys žmonės, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Socialinį žmonių saugumą didžia dalimi nulemia pajamos. Todėl „Sodros“ vyšniniai vokai uždirbantiems mažiau nei minimalią algą su perspėjimu, kad jie neturi praktiškai jokių garantijų, išjudino pačių žmonių sąmoningumą ir pabudino darbdavių sąžinę – dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių algos ėmė didėti. Tačiau ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių“, – antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą tvirtino D. Grybauskaitė.

Pasak jos, šiemet dauguma savivaldybių jau aiškiau planuoja, kaip dirbs su probleminėmis šeimomis, senoliais, neįgaliaisiais, budinčiais globotojais, kaip perorientuos paslaugas uždarius vaikų globos namus, kad žmonės neliktų be darbo.

„Socialiai atsakingas verslas, kurio šalyje vis daugėja, kuria naujas bendravimo tradicijas ir pagarbius tarpusavio santykius“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad atskirtis nėra tik nepriteklius – tai ir žmonių savijauta šalyje. Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda nieko nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo, kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“.

„Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas“, – tvirtino D. Grybauskaitė.

Lietuva ES integracijos smaigalyje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad Lietuva turi būti Europos Sąjungos (ES) integracijos smaigalyje.

„Nebijokime būti ir ES integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs“, – Seime skaitydama metinį pranešimą sakė šalies vadovė.

„Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi“, – pridūrė ji.

Prezidentė priminė, kad Lietuvos iniciatyva ES yra kuriamos greitojo reagavimo pajėgos kibernetinėms grėsmėms atremti ir kovoti su priešiška propaganda, patvirtinti bendri standartai ES išorės sienos apsaugai.

Ji tvirtino, kad gindamasi nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ ir Astrave statomos atominės elektrinės, spartindama elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa Lietuva pasitarnauja visos ES energetiniam saugumui.

Šiuo metu ES svarstoma apie „kelių greičių“ Europą, kur atskiros šalys galėtų tam tikrose srityse integruotis skirtingu lygiu. Šią idėją kritikuoja Vyšegrado šalys, atsargiai vertinančios gilesnę integraciją.

Perspėjo dėl įtampos su JAV

Šalies vadovė taip pat perspėjo dėl susipriešinimo tarptautiniuose santykiuose ir miglota tampančios geopolitinės situacijos.

Taip D. Grybauskaitė kalbėjo tvyrant įtampai tarp ES ir JAV. Čia daugiausiai ginčų kyla dėl Vašingtono įvestų muitų iš Europos šalių importuojamiems metalams ir amerikiečių sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo, Paryžiaus klimato kaitos sutarties.

„Susiskaldymas ir susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose toks pat pavojingas kaip ir šalies viduje“, – pareiškė prezidentė.

„Prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją apie mus ir aplink mus daro labai miglotą“, – pridūrė ji.

Pasak D. Grybauskaitės, globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl „visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas“.

Šiame kontekste ji paragino Lietuvą stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, taip pat plėsti draugų ratą.

Prezidentė tvirtino, kad reikia ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO.