–  Bet visgi rekordinė infliacija, kurią dabar matome, galbūt ir yra vienas iš tos skatinimo, pinigų politikos, vykdytos (galbūt ne kiek Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos mastu) padarinių? Ar Prezidentūra laiko infliaciją tam tikra problema, kurią reikėtų spręsti? Jeigu taip, tai kokių tada fiskalinių priemonių (nes jokių monetarinių priemonių mes neturime) Prezidentūra manytų, kad reikėtų imtis? Ar tai biudžeto išlaidų mažinimo, ar galbūt tam tikrų mokestinių priemonių?

–  Žinoma, ekonomikos „atšokimas“ turi tam tikros įtakos. Įsivaizduokime, kad žmonės ne karantino laikotarpiu vartojo, leido pinigus. Tuo tarpu karantino metu, kai buvo uždarytas ir judėjimas, prekės ir paslaugos, negalėjome keliauti. Po karantino, grįžtant į normalų gyvenimą žmonės tuos sukauptus pinigus ėmė leisti. Ir tai, be jokios abejonės, yra tam tikras aspektas dėl infliacijos. 

Tačiau infliacijos klausimas šiandien yra ne tik pandeminis, bet ir stipriai paveiktas tam tikrų tarptautinių tendencijų. Jeigu kalbame apie energetikos produktų infliaciją, kuri tam tikru būdu irgi yra paveikta pandeminių procesų atsigavus gamybai, energetikos resursų deficitas susiformavo pasaulyje globaliu lygiu ir ši infliacija yra importuota. Bet ji turi tiesioginės įtakos mūsų ekonomikai. Su jos priežastimis santykinai yra įmanoma kovoti. Kaip žinoma, ta kova ir bandymas mažinti kainas vyksta. Prezidentas buvo tas, kuris inicijavo būtent kalbėjimąsi su Vyriausybe, kad reikia kurti kompensacinius mechanizmus žmonėms, kalbant apie kainų lubų taikymą ir jų išdėstymą laike. Kaip tokia galimybė, kas sumažintų kainas nuo sausio 1 d. Be jokios abejonės, kalbėjome ir apie būtinybę išplėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą. Nes tas gavėjų, kurie turi teisę gauti kompensacijas, yra ženkliai didesnė, negu žmonių skaičius, kurie jomis naudojasi. Šitie darbai yra padaryti. Vyriausybė ir prezidentas susitarė ir tas susikalbėjimas įvyko. Tie sprendimai yra priimti. 

Tačiau, jeigu kalbame apie vidinę infliaciją, kuri yra sąlygota būtent vartojimo, prekių ir paslaugų savikainos augimo, tai iš tiesų tam reikės skirti daugiau dėmesio artimiausiu metu. Tiek mūsų šalies vidinių tendencijų išraiškai, tiek tų papildomų priemonių įsivertinimui 2022 metais, kurios galėtų sumažinti infliaciją. Nurašyti visko ant energetikos produktų infliacijos negalime. Tikrai rezervo yra būtent dėl vidinės infliacijos priemonių paieškos ir mes norėsime taip pat inicijuoti šią temą su Vyriausybe ir bandyti ieškoti tų sprendinių. Nes, turėkime omenyje, kad prekybos trikdžiai su Kinija taip pat gali turėti įtakos infliacijai tam tikru mastu. 

Kas yra labai svarbu – ateina Seimo pavasario sesija. Metus mes pradėsime su sąlyginai nauju politiniu sezonu. Šiame kontekste tikrai turi atkeliauti mokesčių sistemos sprendimai, kurie būtų orientuoti į ekonomikos produktyvumo didinimą. Būtent investicijos į ekonomikos produktyvumą, našumą gali stipriai sumažinti infliaciją. Kitaip tariant, mums svarbu vykdyti ekonominę pasiūlos pusės politiką, ne tik didinti paklausą. 

Taip pat reikia įvesti daugiau mokestinio teisingumo. Ir kada, jeigu ne dabar? Tikrai, kaip prezidentas ir savo metinėje kalboje sakė: tas reformų langas yra atsidaręs, bet turbūt būtent pavasario sesija, kiti metai yra tie metai, kada tas reformų langas užsidarys. Reikia pastangų šitoje vietoje ir lauksime sprendimų, kuriuos pateiks Finansų ministerijos mokesčių grupė su pasiūlymais būtent dėl mokestinio teisingumo didinimo.

–  Panašiai ir ministrė pirmininkė pripažįsta, kad kiti metai bus lemtingi norint įgyvendinti reikalingas reformas. Jūs irgi sakote, kad tas reformų langas užsidarinės būtent ateinančiais metais. Tai ar Prezidentūra laikosi panašaus požiūrio, kaip ir Vyriausybė, kad jeigu kitais metais sisteminių pakeitimų priimti nepavyks, šią Seimo kadenciją apskritai bus galima tam tikra prasme nurašyti, apie ką užsiminė ir premjerė?

–  Nurašyti niekada nieko neskubėkime. Bet toks jau yra politinis procesas. Prezidentas savo metinėje kalboje dar vasarą apie tai labai aiškiai kalbėjo, netgi tikėdamasis tų reformų rudens sesijoje. Mes nepamatėme jų. Todėl praktiškai vienintelė galimybė lieka būtent pavasarį. Vyriausybė turi įvertinti visas reformas, jų poveikį ekonomikai, kainų pokyčius atskirų prekių kategorijose, paslaugų segmentuose ir imtis atskirų priemonių, netgi pagal sektorius. Dabar su infliacijos pažabojimu dar tik pradedama dirbti. Negalima užmigti ant to. 

Prezidentas savo metinėje kalboje dar vasarą apie tai labai aiškiai kalbėjo, netgi tikėdamasis tų reformų rudens sesijoje. Mes nepamatėme jų.

Kitas labai svarbus momentas, kad pensijų didinimas, minimali mėnesinė alga, neapmokestinamas pajamų dydis, tai yra priemonės, kurios skirtos socialinės atskirties ir skurdo bei pajamų nelygybės mažinimui. Šiandien infliacija prarys siekį gerinti įsisenėjusias problemas. Akivaizdu, kad turi būti įsivertintas tas aspektas, kad infliacija gali suryti pažangą ir atitinkamai reikia galvoti apie ekonominius, socialinės politikos sprendimus, kurie padėtų toliau mažinti skurdą, socialinę atskirtį bei pajamų nelygybę.

–  Premjerė, vertindama savo kadenciją, sakė pati nustebusi, kad kokiais 85-90 proc. pavyko pasiekti Vyriausybės nusimatytus tikslus. Ar Prezidentūrą irgi nustebino Vyriausybės pasiekti darbai?

–  Vyriausybė, be jokios abejonės, skiria dėmesį krizių valdymui, bet jeigu kalbėtume iš ekonominės-socialinės politikos pusės... Taip, 2022 metų biudžetą mes vertiname pozityviai, jis iš tikrųjų yra orientuotas į fiskalinio deficito mažinimą. Mes sakome, socialinio deficito mažinimą. Mes matome proveržį švietimo finansavime. Rastas sutarimas ir būdas, kaip pratęsti dvejus metus galiojusį papildomą pensijų didinimą, ką pasiūlė būtent prezidentas. Dabar jo įstatymas ir toliau tęsiamas nuo 2022 metų kitu režimu, tol, kol bus pasiekta 50 proc. pakitimo normos su vidutiniu darbo užmokesčiu. NPD didinimas ir taip toliau. Gynybos finansavimo užtikrinimas, didesnės investicijos į inovacijas per mokslinius tyrimus. Tikrai yra labai daug dalykų, kurie biudžete yra padaryti.

Tačiau, jeigu mes kalbėtume apie darbus, turbūt didžioji dalis jų yra priešakyje. Sveikatos reforma, švietimo reforma, apie ką ir labai daug mokslininkų kalba. Užtvirtinti tam tikrus dalykus kaip sprendimus, kad mes darome reformą, yra svarbu. Bet Vyriausybė turi būtent užtikrinti kokybišką vienų arba kitų sprendimų įgyvendinimą. Nes praeitis rodo, kad, sakykime, priimamas sprendimas, pavyzdžiui, kalbant apie švietimo tinklą, tačiau po to įgyvendinimas užstringa, mes nepasiekiame tikslų. Todėl džiaugtis reikia tuomet, kai yra sudėlioti geri įgyvendinimo mechanizmai. Jie turi palaikymą –  vadinasi, mes galime tikėtis tikro reformos rezultato ir įgyvendinimo. Švietimas, sveikatos reforma, mokesčių teisingumas, socialinės atskirties mažinimas, kuris yra ne tik pensijos. Yra reikalinga socialinių paslaugų reforma dėl ilgalaikės priežiūros, nes mūsų demografiniai rodikliai blogėja. Užimtumo reforma nepadaryta ir praktiškai net nepradėta. Toliau žmonių su negalia klausimai dar yra pakeliui, tiek jų socialinės garantijos, jų įdarbinimas. Minimalių pajamų užtikrinimas dar yra pakeliui. Regionų atskirtis lygiai taip pat. 

Šioje vietoje norėčiau priminti, kad metams baigiantis prezidentas inicijavo būtent konstitucinio įstatymo dėl fiskalinės drausmės pakeitimą (...) neinvestuojant į regionus, neįgyvendinant stiprios regioninės politikos atskirtis, arba pajamų nelygybė, struktūriškai gali išlikti labai ilgai. Tik mokestinėmis priemonėmis to nepasieksime, turime investuoti į turininius dalykus. Tai yra kurti paslaugas, kurti gerovę, darbo vietas, tinkamas užimtumo, socialines, švietimo, sveikatos paslaugas būtent regionuose. Tai yra sisteminiai dalykai, kaip investicija į ateitį.

Šešėlio mažinimas taip pat yra sritis, kuri reikalauja itin didelio dėmesio, nes kažkada anksčiau atliktas Tarptautinio valiutos fondo tyrimas rodė, kad daugiau nei 2 mlrd. eurų galėtume panaudoti ir padidinti viešąsias pajamas, jeigu sumažintume šešėlį iki Europos Sąjungos vidurkio. Todėl kovoti su šešėliu būtina. Matome pirmus tokius bandymus. Tai yra darbo užmokesčio grynaisiais pinigais iniciatyva, taip pat statybininko ID kortelės. Tikrai verta toliau tęsti ir galvoti apie sektorines priemones dėl šešėlio mažinimo. Taip pat girdime ambicijas ir tikimės įgyvendinimo iš Finansų ministerijos dėl pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio, t.y. PVM grobstymo sumažinimo ir tai gali atnešti labai didelį pokytį mūsų viešuosiuose finansuose.

Taigi nesutikčiau su mintimi, kad labai daug dalykų jau yra padaryta. 

–  Pokalbio metu paminėjote ir kelias prezidento iniciatyvas, tas pats NPD didinimas, Savivaldybių fiskalinės drausmės įstatymas. Taigi, kaip savo įpusėjančią kadenciją vertina pats prezidentas? Kiek jau buvo pajudėta prezidento prieš rinkimus kelto gerovės valstybės tikslo link per šį laiką?

–  Jeigu žiūrėtume iš tam tikros pozicijos, kai mes kalbame apie pagrindinius gerovės rodiklius, kurie yra svarbūs prezidentui, tai yra skurdo ir socialinės atskirties rodiklis bei pajamų nelygybės rodiklis. Šiandien šie rodikliai yra mažėjantys. Tai mus džiugina. Tikrai matome, kad esame stipriai prisidėję prie senjorų atskirties mažinimo, nes pensijų sistema turėjo būti sukonstruota taip, kad pensijos būtų adekvačios ir jos augtų greičiau. Nes su ankstesniu įstatymu mes iš principo labai lėtai būtume didinę adekvatumą ir mažinę senjorų skurdą. Tikrai sveikintinas yra Vyriausybės sprendimas dėl vienišų asmenų pensijos. Tai turės tikrai nemažą poveikį skurdo mažėjimui. Neapmokestinamųjų pajamų didinimas yra tokia sisteminė priemonė, į kurią Prezidentūra investuoja laiko, nes ji tiesiogiai prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo. Šie du ekonominiai-socialiniai rodikliai gerėja. Savo iniciatyvomis tiesiogiai prezidentas prisidėjo prie šitų rodiklių gerėjimo.