Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai antradienį į frakcijos posėdį kvietėsi reformai nuo pat pradžių nepritarusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką Andrių Navicką ir Vilniaus licėjaus direktorių Saulių Jurkevičių.

Tačiau svečių sulaukė daugiau – su „valstiečių“ išrašytais leidimais atėjo ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius su keliais pedagogais.

A. Navickas posėdyje teigė, kad mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimo pertvarka tapo reforma dėl reformos, kurios tikslas nebeaiškus, ir ja iš esmės buvo siekiama supjudyti švietimo bendruomenę.

„Aš dabar tik galiu pabandyti daryti savo prielaidą, taip buvo bandoma sukiršinti visą švietimo bendruomenę, ką jie ir padarė. Dabar švietimo bendruomenei dėl kažko sutarti ir kažko vieningai reikalauti tapo neįmanoma, toks mano požiūris į ministerijos  tikslus“, – sakė A. Navickas.

Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius teigė, kad smulkmeniškas mokytojų darbo valandų skaičiavimas tapo absurdišku.

„Mes nuėjom smulkmeniško skaičiavimo keliu, kas veda į siauraprotiškumą ir nepagrįstas ambicijas. Buvo sukelti lūkesčiai dėl atlyginimų, bet šiandien Lietuvoje mokytojai taip ir nesupranta, ar atlyginimai buvo didinami, ar nedidinami, nes iš vienos pusės sakoma vienaip, iš kitos kitaip. Mes (Licėjus – BNS), kaip sakom, išėjome ant to paties“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

A. Jurgelevičius oponavo teigdamas, kad „pagaliau mokyklose pradėta norminti mokytojų krūvius, iki tol viso to nebuvo ir mokykloje vyravo vieno žmogaus, vadovo diktatas be jokio reglamento skirstant krūvius“.

A. Jurgelevičiui ėmus ginti reformą, frakcijos seniūnas G. Landsbergis pasiūlė nedaryti debatų, priminęs, kad jie yra svečio teisėmis, ir dar pridūrė – „nekviesto svečio teisėmis“.

Nuo rugsėjo įsigaliojusi etatinio apmokėjimo tvarka kelia sąmyšį ir nuvilia dalį pedagogų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad etatinio apmokėjimo tvarka „atvėrė mokyklų ydas“.

Prezidentūra: chaosas kompromituoja reformos idėją

Mokytojų nepasitenkinimas, kilęs įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, rodo, kad reformai nebuvo iki galo pasirengta, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

„Nesėkmės atvejai išryškino, kad šitai reformai nebuvo iki galo pasirengta ir tas kilęs chaosas apskritai kompromituoja pačią reformą“, - „Žinių radijui“ pabrėžė D. Grybauskaitės patarėjas. Pasak jo, neišdiskutuotų sprendimų priėmimas prasidėjus mokslo metams neprisideda prie tinkamo reformos įgyvendinimo.

„Kiekvienas žingsnis ir kiekviena reforma turi būti nukreiptas į kokybės klausimus, o dabar kokybės klausimas lieka toliau“, - aiškino M. Lingė.

Jis neigiamai įvertino ir tai, kad prieš įgyvendinant reformą buvo sukelti mokytojų lūkesčiai. Prezidentės patarėjo teigimu, dalies mokytojų algos didėjo tik keliais eurais ar net sumažėjo.

Nesėkmės atvejai išryškino, kad šitai reformai nebuvo iki galo pasirengta ir tas kilęs chaosas apskritai kompromituoja pačią reformą.

„Reformos įgyvendinimui visada reikia lankstumo, visada reikia reaguoti, bet negali būti palikta ir kūrybinė iniciatyva mokyklų vadovams, kaip spręsti susidariusią situaciją“, - apibendrino M. Lingė.

Pedagogų aistras kelia nuo šių mokslo metų pradėtas įgyvendinti etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Dėl jo vieniems mokytojams atlyginimai augo, kitiems - mažėjo. Pedagogus vienijančios organizacijos neatmeta streiko galimybės.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį kreipėsi į Seimo narius prašydama imtis priemonių dėl padėties švietimo sistemoje įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Rašte reiškiamas nepasitenkinimas švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kuri nevaldo procesų, o mokyklose nuo pat pasiruošimo naujiems mokslo metams pradžios tvyro sumaištis, žiebiasi konfliktai, o didžiulė įtampa daro neigiamą įtaką ugdymo kokybei.

Praėjusią savaitę Kauno „Žalgirio“ arenoje Tarptautinei mokytojų dienai skirto renginio metu J. Petrauskienės sveikinimo kalba buvo nutraukta nepasitenkinimo švilpimu.