- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas šeštadienį ėmėsi svarstyti pataisas, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.
Kultūros komitetui pavesta išnagrinėti ir sujungti abu pateiktus projektus. Prie pataisų Seimas planuoja grįžti pavasario sesijoje.
Pristatydamas Kultūros komiteto teiktą ir daug kritikos sulaukusį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą šio komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino, kad dabartinę formuluotę reikės keisti.
Kita vertus, jis teigė, kad kilusios baimės dėl galimo žodžio laisvės ribojimo nepagrįstos.
„Jokios įžvalgos, jokių ketinimų, jokių minčių, kad tai kaip nors palies Lietuvos žiniasklaidą nebuvo ir nėra, ir niekada nekilo. Šitie dalykai, kurie čia surašyti, yra iš Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos. (...) Jeigu pažiūrėtume, kodėl tie dalykai įrašyti į strategiją, jie įrašyti dėl grėsmių iš išorės“, – pabrėžė jis.
Jokios įžvalgos, jokių ketinimų, jokių minčių, kad tai kaip nors palies Lietuvos žiniasklaidą nebuvo ir nėra, ir niekada nekilo. Šitie dalykai, kurie čia surašyti, yra iš Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos.
„Net juodžiausiose mintyse nebuvo, kad mes ką nors pradėsime riboti Lietuvoje“, – tikino jis.
R. Karbauskis teigė, kad keisti įstatymus, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą prieš artėjančius rinkimus, Lietuvą paragino Europos Sąjunga. Dėl to į Visuomenės informavimo įstatymą dabar perkeliama tik dalis Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvos.
„Problema kyla tada, kai žmonės, mokantys skaityti, pradeda skaityti tai, kas parašyta. Aš, kaip ir visi kiti, negaliu žinoti, kas jūsų galvoje“, – „valstiečių“ lyderio teiginiais, kad draudimai skirti tik priešiškų valstybių žiniasklaidai ir institucijoms, abejojo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad per pastaruosius dvejus metus tai nėra pirmoji iniciatyva, kuria norima riboti žodžio laisvę. Ji tvirtino matanti sisteminį veikimą prieš žiniasklaidos laisvę.
Šeštadienį Seimui savo Visuomenės informavimo įstatymo pataisos variantą pateikė ir konservatoriai.
Viena iš šio projektų autorių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad jų siūlomas variantas parengtas atsižvelgiant į žurnalistų, teisininkų pastabas, jis nepalieka dviprasmybių.
Ji pabrėžė, kad ES direktyva reikalauja nacionalinę teisę papildyti galimybe skubiai reaguoti į dezinformaciją.
„Buvo netinkamai perkeltos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos, jos paimtos po pusę sakinio, tai leido plisti plačiai interpretacijai, ne tik žurnalistai, bet ir patys piliečiai suprato, kad jie nebegalės skųstis valstybės institucijomis, kad už tai grės kokios nors sankcijos“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Siekiant ištaisyti šitą situaciją, mūsų frakcijos projektas būtent kalba apie tai, kas yra dezinformacija, kad tai yra kitų valstybių, sistemingai veikiančių prieš mūsų informacinę erdvę, veikla“, – aiškino konservatorė.
Seimo Kultūros komitetas praėjusią savaitę registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kad visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.
Tokią formuluotę Seimo komitetui pasiūlė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), tvirtindama, kad į nacionalinę teisę reikia perkelti atnaujintą Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą.
Žiniasklaidos ekspertai pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei. Jas sukritikavo ir Seimo teisininkai, Visuomenės informavimo etikos komisija, prezidentė.
Kultūros komiteto registruoti draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.
Opoziciniai konservatoriai savo ruožtu parengė kitą pataisų variantą.
Pagal jį būtų draudžiama „kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiama dezinformacija, karo ir neapykantos kurstymas, kita nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe, demokratine santvarka, krašto gynyba, bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų informacinė veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos ir rinkimų procesams“.
Tomis pačiomis pataisomis norima suteikti LRKT galimybę skubiai reaguoti į draudžiamos informacijos paskelbimą.
Siūloma Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad komisija iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Veryga traukiasi iš prezidento rinkimų8
Opoziciniai „valstiečiai“ penktadienį nusprendė atsiimti Aurelijaus Verygos kandidatūrą gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir juose paremti advokatą Igną Vėgėlę, naujienų agentūrą BNS informavo partija. ...
-
Į Lietuvą kitą savaitę atvyksta EVT pirmininkas Ch. Michelis, ES šalių vadovai
Į Vilnių kitą antradienį atvyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir keturių Europos Sąjungos valstybių vadovai. ...
-
Ragina kandidatus į prezidentus vienytis, kad I. Šimonytė nepatektų į antrą turą6
Opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog partija svarstys vienyti jėgas su kitais kandidatais prezidento rinkimuose, kad konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė nepatektų į antrąjį rinkimų turą. ...
-
D. Grybauskaitė: turime taikaus gyvenimo biudžetą daryti gynybos biudžetu24
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino šalies politikus daugiau investuoti į krašto apsaugą ir atsikratyti taikos mentaliteto. ...
-
G. Nausėda narystės NATO minėjimo ceremonijoje: taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys5
Šiandien Lietuva neturėtų, kuo džiaugtis, jeigu nebūtų priėmusi įžvalgių sprendimų nepriklausomybės pradžioje, penktadienį minint narystės NATO 20-metį sakė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta7
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP33
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje6
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...