Antradienį pristatydami pirminį praėjusią savaitę pasibaigusių Rusijos ir Baltarusijos surengtų pratybų „Zapad“ vertinimą, kariuomenės atstovai patvirtino, jog pratybų scenarijus buvo puolamasis - vykdytas Baltijos šalių puolimas.

Šiuo metu stebimas Rusijos kariuomenės atitraukimas iš Baltarusijos teritorijos, tuo metu Karaliaučiaus srityje kariniai mokymai tęsiasi.

Ministras Raimondas Karoblis priminė, jog oficialiai Rusija buvo deklaravusi, jog pratybose dalyvaus 12,7 tūkst. karių.

„Konkrečiai šiuo metu pateikti skaičių ir jų komentuoti nenorėčiau, vyksta pirminis vertinimas. Bet pajėgos buvo sutelktos viršijant kelis kartus oficialiai deklaruotas Rusijos pajėgas“, – žurnalistams sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Remigijus Baltrėnas.

Jis pabrėžė, kad tai - Lietuvos karinės žvalgybos duomenys.

Tuo metu R.Karoblis tikino, kad pratybose vykdyti „konvenciniai veiksmai prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes, konkrečiai – NATO“ ir jie buvo „tiek puolamojo, tiek ginamojo pobūdžio“. Jis teigė, kad tai neatitiko pranešimų, jog mokymai skirti antiteroristinėms operacijoms, nes kompleksinėse pratybose dalyvavo „visi Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų elementai, įskaitant kosmoso pajėgas“.

Svarbu, kad vyko puolimo simuliacija iš Rusijos federacijos į visas Baltijos šalis.

Taip pat, anot jo, „Zapad“ buvo naudojami bombonešiai, vykdyti „realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos“, panaudotas oro desantas prie Latvijos, Estijos sienos, prie Barenco jūros.

„Svarbu, kad vyko puolimo simuliacija iš Rusijos federacijos į visas Baltijos šalis“, – sakė jis.

Ministras taip pat pabrėžė, jog visa tai rodo, kad saugumo situacija po „Zapad“ pratybų negerėja ir Rusijos politinė pozicija lieka nepasikeitusi.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos tampa stipresnėmis, kuriami arba jau sukurti pajėgumai (...). Be abejonės, Rusija yra ir liks NATO konvenciniu iššūkiu“, – sakė ministras.

Anot R.Karoblio ir kariuomenės atstovų, pratybų veiksmai patvirtina ankstesnius nuogąstavimus, jog Rusijos kariuomenė yra pajėgi reaguoti per 24-48 valandas.

„Zapad 2017“ patvirtino, kad Rusijos gebėjimas panaudoti pajėgas yra būtent toks“, – teigė ir karinės žvalgybos vadovas R.Baltrėnas.

Kariuomenės atstovai teigia neturintys duomenų, ar pratybų metu Karaliaučiuje buvo dislokuotos raketų sistemos „Iskander“ ir ar aktyvuotos atominio ginklo sistemos.

Ministras taip pat akcentavo, kad Rusija pratybų metu neužtikrino, jog kaimyninės valstybės galėtų įsitikinti informacijos apie mokymus pagrįstumu.

„Tai taikytina tiek pratybų apimčiai, tiek dalyvių skaičiui, tiek scenarijams, tiek viešumą užtikrinantiems instrumentams. Netgi galima teigti, kad kai kuri informacija turėjo dezinformacinį pobūdį“, - sakė ministras.

Anot R.Karoblio, Rusijos kariuomenėje yra įdiegtos naujos technologijos: elektronikos, automatizuoto valdymo sistemos, naudoti bepiločiai orlaiviai, aktyvuotos ir kitos modernios sistemos, atlikti jų koviniai bandymai.

„Tai yra nebe ta kariuomenė, kuri buvo 2009 metais Gruzijoje, net nebe ta, kuri buvo 2014 metais Ukrainoje. Matyti, kad mokomasi iš pamokų Sirijoje. Rusijos kariuomenė stiprėja, greitėja sąveika ir kiti elementai“, - teigė R.Karoblis.

Jis pabrėžia, kad reaguojant į iššūkius būtina tęsti NATO sąveiką, prisitaikyti prie naujos konvencinės grėsmės, stiprinti Lietuvos apginamumą modernizuojant kariuomenę, didinti visuomenės atsparumą, kartu su NATO partneriais pasirengti ne tik atgrasymui, bet ir gynybai.

Vis dėlto išvadose kariuomenės ir ministerijos atstovai pažymi, jog pratybų veiksmai „neperaugo į didesnio ar mažesnio pobūdžio provokacijas, išskyrus nedidelius incidentus“.

Kariuomenės vadas Vytautas Žukas sako, kad NATO gynybos planai parengti ne vienai Lietuvai, o visoms Baltijos valstybėms ir Lenkijai, tad visi veiksmai būtų derinami su šiomis valstybėmis.

Bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai mokymai „Zapad“ vyko rugsėjo 14 – 20 dienomis. Pratybų metu du iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį skridę transporto orlaiviai pažeidė Lietuvos oro erdvę ties Kuršių nerija. Rusai teigia taip padarę, kai gavo Lietuvos oro eismo pareigūnų leidimą, nes norėjo išvengti nepalankių oro sąlygų. Vilnius tikina, kad leidimas įskristi į šalies oro erdvę lėktuvams „Il-76“ nebuvo suteiktas.

Krašto apsaugos ministras antradienį „Zapad“ vertinimą taip pat pristato Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.