„Aš manau, kad esamoje situacijoje reikalingi greitesni partijos pirmininko rinkimai. Iki jų aš apsispręsiu, ar kandidatuoti. O kol kas priimu sprendimą pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė politikas.

Pasimatė didžiausia spraga

Iki partijos suvažiavimo R. Šimašius siūlo pirmininko pareigas eiti Petrui Auštrevičiui, teigdamas, kad šis turėtų prisiimti atsakomybę kaip pokyčių partijos vadovybėje iniciatorius.

Apie šį sprendimą R. Šimašius pranešė po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį konstatavo, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė įstatymą dėl praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijos finansavimo. Komisija nusprendė, kad per 2016 metų rinkimus Liberalų sąjūdis pažeisdamas įstatymą gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto mokymus.

Tačiau dar iki VRK priimant sprendimą ketvirtadienį trys R. Šimašiaus pavaduotojai partijoje europarlamentaras P. Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius bei Marcijonas Urmonas pareiškė pasitraukiantys iš pareigų.

R. Šimašius užsimena, jog būtent tai nulėmė jo sprendimą trauktis, nes pasimatė didžiausia spraga  - artimoje aplinkoje: „Aš galiu atiduoti visą save vardan teisingo tikslo. Ir atiduodu. Tačiau efektyviai dirbti galima tik komandoje. Vakar skambus ir visų partijų ateičiai atsiliepsiantis VRK sprendimas užgožė kitą, man asmeniškai svarbesnį įvykį – likus pusvalandžiui iki vieno iš svarbiausių įvykių partijoje, kai ėjau aiškintis dėl buvusių kolegų kadaise priveltų klaidų, turintys būti artimiausi bendražygiai praneša, kad traukiasi iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininkų pareigų. Teigdami, kad reikia „paskatinti būsimus pokyčius“.

Aš demaršų nesiėmiau, trys kolegos pavaduotojai ėmėsi, ir R. Šimašius pasidavė tai inercijai. Aš manau, jis neturėjo atsistatydinti, nebuvo jokio reikalo.

„Savaime suprantama, kad savo pavaduotojų Petro Auštrevičiaus, Vitalijaus Gailiaus ir Marcijono Urmono pareiškimą priimu rimtai bei neslepiu – to nesitikėjau, – teigia R. Šimašius. – Man atrodo, tikiuosi, neteisingai, kad už skambių frazių tame pareiškime slepiasi noras atsiriboti, nusimesti atsakomybę, užsiimti stebėtojo, o ne sprendimų priėmėjo poziciją. Tas pareiškimas nėra vieno žmogaus spontaniškas sprendimas, o dalies vadovybės pasitraukimas, todėl nereaguoti negaliu.“

„Esu įsitikinęs, kad turi vykti tiesioginiai rinkimai, o ne suvažiavime“, – kalbėjo besitraukiantis Liberalų sąjūdžio lyderis.

R. Šimašius teigė nesąs apsisprendęs, ar vėl dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose, tačiau teigė esantis nusiteikęs toliau dalyvauti partijos veikloje ir nematantis jokios kitos alternatyvos esamai partijai.

Dalis Liberalų sąjūdžio vadovybės siūlo steigti naują politinę organizaciją vietoj teisėsaugos įtarimų sulaukusios partijos.

„Aš asmeniškai manau, kad apsimetinėti, persikūrinėti, persikrištyti ir kažkaip kitaip daryti šiandien nėra jokio pagrindo, jokio reikalo, tai yra nesolidu, nerimta, tai būtų bandymas apgaudinėti rinkėjus“, – kalbėjo jis.

R. Šimašius Liberalų sąjūdžiui vadovavo pusantrų metų: partijos pirmininko pareigos jam laikinai patikėtos nuo 2016-ųjų gegužės vidurio, kai iš šio posto pasitraukė Eligijus Masiulis, įtariamas korupcija. 2016-ųjų birželio viduryje jis patvirtintas nuolatiniu pirmininku.

Liberalų sąjūdžio įstatai numato, kad partijos pirmininkui atsistatydinus laikinai šias pareigas eina pirmasis pavaduotojas. Juo šiuo metu yra ne R. Šimašiaus siūlomas P. Auštrevičius, o Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Aš manau, kad jeigu P. Auštrevičius sako, kad reikia liberalams greitesnių permainų ir pokyčių, tai labai natūralu, kad jis, kaip tą inicijuojantis ir imtųsi tos atsakomybės“, – sakė R. Šimašius.

Rugsėjį partijai buvo pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012-2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.

Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.

Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.

Liberalai  teisėsaugos įtarimus partijai vadina interpretacijomis bei kaltę neigia.

E. Gentvilas: R. Šimašius neturėjo atsistatydinti

Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad partijos pirmininkas Remigijus Šimašius neturėjo trauktis iš pareigų. Taip pat Seimo liberalų vadovas patvirtino, kad šis prieš pat prasidedantį partijos valdybos posėdį paskelbtas sprendimas jam yra staigmena.

„Man pačiam tai yra staigmena, mes vakar su Remigijum pašnekėjom telefonu, be emocijų, aš maniau, kad vakarykštis pasisakymas spaudoje, kad galvoja apie atsistatydinimą, iš konteksto išprovokuotas, pasirodo, jis tikrai galvoja“, – BNS sakė E. Gentvilas.

E. Gentvilas, kuris yra Liberalų sąjūdžio partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, taip pat teigia, jog R. Šimašius paskubėjo paskelbti savo vietą laikinai iki partijos suvažiavimo siūlantis užimti europarlamentarui Petrui Auštrevičiui. Komentuodamas E. Gentvilo teigimu, tokius dalykus sprendžia partijos įstatai, „o ne R. Šimašiaus noras“.

Pagal partijos įstatus, atsistatydinus partijos pirmininkui iš pareigų, jo pareigas laikinai eina pirmasis pavaduotojas, šiuo atveju - E. Gentvilas.

Vilniaus meras R. Šimašius penktadienį pranešė, kad traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų. „Aš manau, kad esamoje situacijoje reikalingi greitesni partijos pirmininko rinkimai. Iki jų aš apsispręsiu, ar kandidatuoti. O kol kas priimu sprendimą pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė politikas.

E. Gentvilas sako, kad R. Šimašius taip „pasidavė inercijai“, po to, kai ketvirtadienį pareigas paliko trys jo pavaduotojai – Vitalijus Gailius, Petras Auštrevičius bei Marcijonas Urmonas.

„Aš demaršų nesiėmiau, trys kolegos pavaduotojai ėmėsi, ir R. Šimašius pasidavė tai inercijai. Aš manau, jis neturėjo atsistatydinti, nebuvo jokio reikalo. Mes galėjome sėsti nutarti kitą suvažiavimo datą, jei kolegoms nepriimtina (balandį), o ne pradėti atsistatydinimo maratoną“, – kalbėjo E. Gentvilas.

„Jis turėjo labai daug nusivylimo dėl trijų pavaduotojų atsistatydinimo, bet nei viena partijos institucija nesugriuvo, mes galėjome dirbti toliau. Šiandien turėjome sėsti svarstyti dėl suvažiavimo datos, dėl kitų organizacinių veiksmų, bet štai atsistatydina pirmininkas, mes esame išprievartauti daryti ankstesnį suvažiavimą“, – sakė Seimo liberalų seniūnas.