Naujienų agentūra „Interfax“ cituoja Rusijos Užsienio reikalų ministeriją, suėmimus vadinančią dar vienu „rusofobijos pasireiškimu“ ir „atotrūkiu nuo demokratijos“.

„Galiu tai pakomentuoti kaip, visų pirma, dar vieną rusofobinės politikos, deja, vykdomos jūsų paminėtos valstybės, elementą. Antra – kaip didžiulį atotrūkį nuo demokratinių teisių ir laisvių, kurių ieškodamos šios šalys, ypač Baltijos regione, politine prasme atsigręžė į Vakarus ir integravosi tiek į NATO, tiek į Europos Sąjungą“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji teigė, kad šiuo metu Baltijos šalyse vyksta „milžiniškas ritimasis atgal“ užtikrinant žodžio laisvę, žmogaus teises ir kitas teises ir laisves.

„Dar net nežinau, ar tai atotrūkis, ar visiškas atsisakymas laikytis skelbto demokratinio kurso. Kitokio paaiškinimo ir kitokio apibūdinimo tiesiog nėra“, – sakė M. Zacharova.

Panašią poziciją anksčiau trečiadienį išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

„Neabejotina: čia sukeltas naujas šurmulys dėl šnipų yra dar viena rimta ir šiurkšti Lietuvos valdžios antirusiška akcija“, – rašoma Rusijos ambasados atsakyme į naujienų agentūros „ITAR-TASS“ užklausą.

Atsakymas paskelbtas ambasados interneto puslapyje.

Teisėsauga trečiadienį paskelbė atliekanti naują tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, kur įtarimai pareikšti neįvardijamam „visam tinklui asmenų“, tarp jų – buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui. Jis nuo spalio laikomas suimtas.

Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, šnipinėjant taikytasi į „visuomenei pačias jautriausias vietas“, įskaitant teisme nagrinėjamą Sausio 13-osios bylą.

Pareigūnai neįvardija tikslaus įtariamųjų skaičiaus, tačiau patvirtina, kad atliekant tyrimą antradienį buvo sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis, Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas.

Vis dėlto teisėsauga kol kas tik aiškinasi, ar V. Ivanovas irgi šnipinėjo Rusijai. Rusas buvo sulaikytas dėl pas jį rasto šaunamojo ginklo.

Už šnipinėjimą Lietuvoje baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

Tyrimas buvo pradėtas šiemet.