Po pirmojo Seimo rinkimų turo Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) 1441 balsu lenkia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Daugiausia – apie 200 tūkst. – rinkėjų prarado dabartinei valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo partija.

Konservatorių triumfas

Vėlų pirmadienio vakarą Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus balsavimo rezultatus iš visų rinkimų apylinkių, paaiškėjo, kad už konservatorius balsavo 275 tūkst. 365 rinkėjai, tai sudaro 21,66 proc. visų atėjusių balsuoti rinkėjų. Partija jau užsitikrino 20 mandatų.

Šie rinkimai TS-LKD buvo sėkmingesni nei prieš ketverius metus. Jie gavo maždaug 70 tūkst. balsų daugiau.

Antroje vietoje su 19 mandatų likę „valstiečiai“ gavo 273 tūkst. 924 arba 21,55 proc. rinkėjų balsų. Tai 220 tūkst. balsų daugiau nei prieš ketverius metus.

Trečia likusi Lietuvos socialdemokratų partija pelnė 183 tūkst. 479 arba 14,43 proc. rinkėjų balsų. Jiems skirta 13 mandatų parlamente.

Per ketverius metus ši valdančioji partija neteko beveik 69 tūkst. rinkėjų pasitikėjimo.

Už opozicinį Liberalų sąjūdį šiemet balsavo 114 tūkst. 869 arba 9,04 proc. rinkėjų. Tai leidžia partijai tikėtis mažiausiai aštuonių mandatų Seime. Nors buvęs šios partijos lyderis Eligijus Masiulis šiemet pateko į politinės korupcijos skandalą, jam pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, liberalai, palyginti su 2012 metais, prarado vos per 3 tūkst. balsų.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, nors giriasi, kad sustiprino savo pozicijas, iš tiesų daugiamandatėje apygardoje neteko apie 10 tūkst. balsų, palyginti su buvusiais rinkimais. Šiemet už šią politinę jėgą balsavo 69 tūkst. 796 arba 5,49 proc. rinkėjų. Jai tenka penki mandatai.

Kiek daugiau nei 30 tūkst. balsų prarado partija „Tvarka ir teisingumas“. Per pirmąjį rinkimų turą „tvarkiečiai“ surinko 67 tūkst. 794 arba 5,33 proc. balsų. Ji taip pat gavo penkis mandatus.

Daugiau partijų rinkimų barjero neįveikė.

Balsavimo rezultatų teko ilgai laukti

Pirminiai balsavimo rezultatai baigti skelbti pirmadienį po 23 valandos, tai yra praėjus daugiau nei parai po rinkimų apylinkių uždarymo. Ilgiausiai užtruko rezultatų pateikimas iš Sporto ir Tuskulėnų apylinkių Žirmūnų apygardoje bei Volungės apylinkės Alytuje.

Didžiausią nusivylimą rinkėjai pademonstravo dabar valdančiajai koalicijai priklausančia Darbo partija. Jai pavyko gauti tik 59 tūkst. 609 arba 4,69 proc. rinkėjų palaikymą. Tai yra per 200 tūkst. rinkėjų balsų mažiau nei 2012-aisiais.

Darbo partija kitos kadencijos Seime vietų negavo. Keletas jos atstovų į parlamentą gali patekti, jeigu laimės kovą per antrąjį rinkimų turą.

Spalio 23 dieną rinkimų kova vyks dar dėl 68 Seimo narių mandatų vienmandatėse apygardose. Trijose vienmandatėse apygardose parlamentarai išrinkti jau per pirmąjį turą.

Lietuvos Seimą sudaro 141 parlamentaras.

Rinkimų rezultatai (duomenys iš visų 1996 apylinkių)

Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai 21,66 proc. 20 mandatų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga  21,55 proc. 19 mandatų

Lietuvos socialdemokratų partija 14,43 proc. 13 mandatų

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 9,04 proc. 8 mandatai

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,49 proc. 5 mandatai

Partija Tvarka ir teisingumas 5,33 proc. 5 mandatai

Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija 6,06 proc.

Darbo partija 4,69 proc.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 2,14 proc.

Lietuvos žaliųjų partija 1,94 proc.

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 1,72 proc.

Lietuvos liaudies partija 1,01 proc.

S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ 0,54 proc.

„Drąsos kelias“ politinė partija 0,28 proc.

Galutinis rinkėjų aktyvumas – 50,55 procento

Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose sudarė 50,55 proc., pirmadienį spaudos konferencijoje patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.

„Rinkėjai buvo aktyvūs, gal ne tiek, kiek prieš ketverius metus, rinkimuose dalyvavo 50,5 proc. rinkėjų“, – sakė Z.Vaigauskas.

Galutinius rinkimų rezultatus VRK planuoja patvirtinti spalio 30 dieną, praėjus savaitei po antrojo rinkimų turo.

„Spalio 30 dieną VRK planuoja patvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus ir patvirtinti, kas taps visų 141 mandato savininkais“, – sakė Z.Vaigauskas.

Pasak Z.Vaigausko, moterys rinkimuose dalyvavo aktyviau nei vyrai: „57 proc. visų rinkėjų buvo moterys, 43 proc. vyrų“.

Pati aktyviausia apylinkė buvo Jūreivių uostamiestyje – čia iš 277 į rinkimų sąrašus įrašytų jūreivių balsavo 88 procentai. Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Ąžuoliuko apygardoje Visagine, čia aktyvumas siekė 23,98 procentus.

„Negaliojančių biuletenių skaičius daugiamandatėje apygardoje buvo įprastas, gal kiek mažesnis, būdavo ir 6 procentai, šiuose rinkimuose jis sudaro 4,14 procento“, – sakė Z.Vaigauskas.

Preliminariais duomenimis, daugiausiai balsų daugiamandatėje apygardoje surinko Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – kol kas dar nėra duomenų iš visų apylinkių ir kova tarp šių partijų dėl pirmosios vietos vyksta balsas į balsą. Jos daugiamandatėje apygardoje kiekviena pretenduoja į 20–19 mandatų.

Profesionalų Vyriausybė

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis  sakė, kad „valstiečiai“ tikisi po antrojo turo užimti centrinę poziciją derybose dėl profesionalų Vyriausybės, kurioje partinė priklausomybė nebūtų svarbiausias veiksnys.

„Galimas variantas toks, kad ir socialdemokratai, ir konservatoriai vardan Lietuvos eis į vieną koaliciją kartu su mumis (...) Ideologine prasme jos man labai panašios. Balsavimas dėl Darbo kodekso parodė, kad socialdemokratai jokie ne kairieji“, - LRT televizijai sakė R.Karbauskis.

Jis sakė sieksiantis perkelti galios centrą iš Vyriausybės į parlamentą. Vienu iš pirmųjų darbų R.Karbauskis įvardijo Darbo kodekso keitimą.

Tačiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bendrą darbą su socialdemokratais pavadino „sunkiai įmanomu dalyku“ ir žadėjo siekti įtikinti „valstiečius“ jungtis į koaliciją su Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdžiu.

„Akivaizdu, kad Lietuvai reikia pokyčių, reikia permainų, kaip sakė prezidentė. Panašu, kad jos ateina“, - teigė jis.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pripažino, kad tikėjosi geresnių rezultatų.

„Tie, kurie yra valdžioje, tos partijos per visus rinkimus nesulaukia tokio pasitikėjimo visuomenės, kokio sulaukia partijos, kurios arba naujos atsiranda, arba yra opozicijoje“, - kalbėjo Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Stebėtojų teigimu, ilgą laiką turėtą socialdemokratų pranašumą galėjo ištirpdyti skandalai Vyriausybėje ir naujasis Darbo kodeksas, numatantis lengvesnes sąlygas atleisti ir priimti žmones į darbą.

Politinių partijų lyderiai pirmadienį rinkimų rezultatus aptars naujienų agentūros BNS rengiamose spaudos konferencijose Valdovų rūmuose.

Darbo partija nukrito žemiau 5 proc. barjero

Vyriausios rinkimų komisijos sistemoje atsispindint vis daugiau didmiesčių balsų, žemiau 5 proc. barjero nukrito Darbo partija.

1769 apylinkių iš 1996 duomenimis, „darbiečiai“ surinko 4,95 proc. balsų ir daugiamandatėje apygardoje mandatų negauna.

Taip pat vis mažėja atotrūkis tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų.

Už „valstiečius“ preliminariais duomenimis balsavo 22,32 proc. rinkėjų ir jie pretenduoja gauti 20 mandatų, o konservatoriai su 20,59 proc. balsų – 19 mandatų.

Socialdemokratų partija gauna 14,66 proc. balsų ir pretenduoja į 13 mandatų, o Liberalų sąjūdis su 8,5 proc. balsų – 8 mandatus.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ kol kas surinko 5,67 proc., o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,61 proc. ir gautų po 5 mandatus.

Iki 7 proc. ribos, kuomet dalyvautų mandatų dalybose, nedaug trūksta antikorupcinei N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijai – jie kol kas turi 6,11 proc. balsų.

V.Mazuronis: esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę

Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis sako, kad pasiruošęs prisiimti atsakomybę dėl partijos rezultatų rinkimuose į Seimą.

„Už viską, kas vyko partijoje, pirmiausia atsakingas asmeniškai partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Kuo tai pasireikš – neskubėkim. Šiandien naktis, karštos galvos, bus rytdiena, bus porytdiena, viską sužinosit“, – žurnalistams partijos štabe sekmadienio naktį Vilniuje sakė V.Mazuronis.

Pernai tapęs Darbo partijos pirmininku V.Mazuronis žadėjo atsistatydinti, jeigu „darbiečiai“ po šių rinkimų netaps stipriausia politine jėga Seime.

Pirminiais duomenimis, jo vadovaujama Darbo partija surinko 5,35 proc. balsų daugiamandatėje apygardoje, ir balansuoja ant 5 proc. barjero ribos.

„Mes visi gyvenime prie kažkokių ribų artėjam, nuo kažkokių tolstam. Tai normalūs procesai. Rezultatus šiandien turime, kokius turime“, – sakė politikas. Jis pripažino, kad tikėjosi geresnių rezultatų rinkimuose.

„Darbietis“ teigė, kad jo postas partijoje „yra pati mažiausia problema“.

„Darbo partija ir aš kaip partijos pirmininkas, visada daro, ką kalbu ir žadu. Aš manau, kad už viską, manau, turi atsakyti vadovai, ar tai būtų premjeras, ar prezidentė. Ko mūsų valstybėje nėra. Bet Darbo partijoje aš pasistengsiu, kad tokia tvarka būtų“, – sakė V.Mazuronis.

Jis sakė, kad partija išgyveno sudėtingą laikotarpį – vadovų kaitą, baudžiamąjį persekiojimą, buvo išpūstos partijos deleguotų partijos ministrų, tarp jų – ir gramatinės klaidos, o į rinkimų kampaniją kišosi specialiosios tarnybos, prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Darbo partijos būstinėje Vilniuje, kuriame įsikūręs rinkimų štabas, sklandė niūrios nuotaikos.

„Tai – pralaimėjimas,“ – pripažino kai kurie „darbiečiai“. Jie prisiminė buvusio partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho vadovavimą ir jo charizmą.

K.Krivickas: didmiesčiai padės patekti į Seimą

Su Antikorupcine Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija į Seimą siekiantis patekti televizijos prodiuseris K.Krivickas sako tikintis, jog didmiesčių rinkėjai padės koalicijai peržengti 7 proc. barjerą ir patekti į Seimą.

„Dalis, kurios šiai akimirkai trūksta yra labai nedidelė. Žinant ir komunikuojant su Kauno apygardomis, matome, kad ten yra apie 10 procentų. Labai gali būti, kad Kauno rinkėjų parodytas pasitikėjimas mus gerokai kilstels. Tikėtina, kad turėsime žymiai daugiau ir mums pavyks tą 7 proc. barjerą peržengti ir užfiksuoti rezultatą, kurio užteks koalicijai į Seimą“, - pirmadienį partijos štabe BNS teigė K.Krivickas.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija kol kas turi 5,96 proc. rinkėjų palaikymą. Tačiau kol kas duomenys gaunami iš mažesnių rajonų apylinkių. Daugumos didmiesčių rinkimų apygardų duomenys kol kas nežinomi.

K.Krivicko teigimu, koalicijai net ir nepatekus į Seimą, koalicijos pagrindą sudaranti N.Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija toliau sieks didinti savo žinomumą ir ruošis ateinantiems rinkimams.

Daugiau informacijos apie rinkimus – www.vrk.lt.