Ji premjerui Sauliui Skverneliui atsistatydinimo pareiškimą įteikė antradienį, po darbuotojų pareiškimų, jog ministerijos vadovybė kišosi į kalėjimų sistemos auditą, taip pat po prezidentės kritikos.

„Manyčiau, kad reikėtų turbūt gal stipresnio žmogaus, kuris imtųsi drąsiau pokyčių. Tiek, kiek aš galėjau, tą dariau. Aš pati tokį sprendimą priėmiau“, – žurnalistams po susitikimo su Sauliumi Skverneliu sakė M. Vainiutė.

Ji dėkojo premjerui, prezidentei Daliai Grybauskaitei už pareikštą pasitikėjimą ir galimybę daugiau nei metus dirbti 17-oje Vyriausybėje. Ji sako, jog iš būsimo ministro tikisi pradėtų darbų ir reformų tęstinumo.

Manyčiau, kad reikėtų turbūt gal stipresnio žmogaus, kuris imtųsi drąsiau pokyčių. Tiek, kiek aš galėjau, tą dariau. Aš pati tokį sprendimą priėmiau.

M. Vainiutė pripažįsta, kad jei nebūtų kilęs viešas darbuotojų, premjero patarėjo nepasitenkinimas dėl galimo politinio spaudimo, tokio sprendimo ji nebūtų priėmusi šiuo metu: „Aš dar būčiau, turbūt, tam tikrą laiką stebėjusi, kas vyksta, galvojusi, kaip galima tas problemas spręsit. Aišku, būdavo visokiausių minčių“.

Ji pabrėžė, kad jos darbą sunkino tai, jog politinę komandą rinkosi ne ji pati, o skilus ją delegavusiai socialdemokratų partijai keitėsi dalis ministerijos vadovybės.

M. Vainiutė akcentavo, jog buvo paskirta paskutinė iš ministrų, nedalyvavo ir kuriant Vyriausybės programą, o anksčiau pažinojo vienintelį jau taip pat pasitraukusi viceministrą Raimondą Bakšį.

„Darbo pradžia buvo pakankamai sunki, todėl, kad politinio asmeninio pasitikėjimo komandoje, galima sakyti, tie žmonės buvo deleguoti, aš neturėjau galimybės pasirinkti savo asmenų, tai darbą labai apsunkino. Negaliu pasakyti, kad tie žmonės buvo vienaip ar kitaip nusiteikę, bet jei tai būtų buvę žmonės iš mano aplinkos, kuriuos daugelį metų pažįstu, būtų buvę visiškai kitaip“, – sakė ji.

M. Vainiutė neatmeta, kad grįš dėstyti studentams, o apie tolimesnį darbą politikoje kol kas negalvoja.

„Tikrai ne, nemanau. Aišku, niekada nesakyk niekada, nežinau, kaip gyvenimas pasisuks“, – sakė ji.

Ji taip pat sakė norinti „atsiriboti nuo visų kaltinimų“.

„Noriu nuo visų kaltinimų atsiriboti, ir premjeras patvirtins – tikrai neturiu jokių sąsajų su tais nusikalstamo pasaulio dalykais (...), neturiu kažkokių pamąstymų apie mano kažkokius negerus, nedorus darbus“, – sakė ji.

Pasitraukė po prezidentės kritikos

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė atsistatydina.

Tai po premjero Sauliaus Skvernelio susitikimo su ministre antradienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Suprantu ir gerbiu ministrės sprendimą susiklosčiusioje situacijoje. Esu dėkingas jai už darbą ir pradėtas esmines reformas, kurių ilgus metus iki tol niekas neragino ir nemėgino įgyvendinti, nors tikrai puikiai žinojo apie įsisenėjusias problemas „Registrų centre“, įkalinimo įstaigų sistemoje bei kitur“, – sako premjeras.

Išplatintame pranešime cituojama premjero pozicija, jog „nėra jokių duomenų apie ministrės ir viceministro Raimondo Bakšio sąsajas su galimomis korupcinėmis apraiškomis Kalėjimų departamento ar ministerijos veikloje“.

Kiek vėliau Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino patikslintą pranešimą ir informavo, kad R. Bakšio pavardė pastarojoje citatoje - techninė klaida.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad premjeras yra gavęs duomenų apie galimas viceministro sąsajas su korupcinėmis apraiškomis,. S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas atsakė: „Šiandien vykusiame susitikime su ministre M.Vainiute ir Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgiene premjerui buvo pateikta papildoma, jam iki tol nežinoma, informacija apie kai kuriuos procesus Teisingumo ministerijos viduje ir galimus viceministro R. Bakšio veiksmus, keliančius abejonių dėl skaidrumo“.

Teisingumo ministrė su komanda nuo kadencijos pradžios ėmėsi reikiamų pokyčių, rašoma Vyriausybės pranešime, tačiau dėl ligšiolinio ilgamečio neveiklumo šiandien minėtose srityse būtini kur kas spartesni rezultatai ir progresas.

„Ministrei M. Vainiutei to nepavyko užtikrinti. Dėl įvairių priežasčių: iš pradžių ji neturėjo galimybės laisvai pasirinkti politinės komandos narių, vėliau komanda keitėsi iš pagrindų, atėjo nauji žmonėms, kuriems reikėjo laiko įsigilinti į problemas“, – nurodoma pranešime.

Vyriausybė pernai lapkritį nutarė, kad svarbiausius valstybės registrus valdantis Registrų centras taptų pavaldus Susisiekimo ministerijai, iki tol jis buvo Teisingumo ministerijos žinioje. Registrų centras buvo kritikuojamas dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, tarp jų - diegiant ir plėtojant e. sveikatos sistemą. Premjeras tuo metu aiškino, kad Registrų centro perdavimas kitai ministerijai nėra priekaištas Teisingumo ministerijos darbui.

M. Vainiutė ne kartą buvo kritikuojama ir Seimo opozicinių frakcijų dėl stringančių ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų atrankų.

Naujai Teisingumo ministerijos vadovybei ministras pirmininkas sako kelsiantis dar didesnius reikalavimus bei užduotis.

„Kova su korupcija, protekcionizmu, nepotizmu ir kitomis negerovėmis, kurios itin gajos teisingumo srityje, buvo ir liks šios Vyriausybės prioritetas. Joks ministrų pasikeitimas to nesustabdys, priešingai – tik suteiks naują stiprų impulsą“, – sako S. Skvernelis.

Teisingumo ministerijos audito darbuotoja, anksčiau dirbusi Kauno tardymo izoliatoriuje Rasa Kazėnienė per spaudos konferenciją praėjusią savaitę užsiminė, kad viceministras R. Bakšys, girdint ministrei M. Vainiutei, priešinosi jos ir kolegės iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namų audito metu surinktos medžiagos. Ji dėl vykdyto spaudimo taip pat kaltino ir ministerijos kanclerį Arūną Kazlauską.

R. Bakšys gynėsi tik raginęs sulaukti audito pabaigos, kad teisėsaugos tyrimai netrukdytų procesams, kaltinimus atmetė, tačiau pirmadienį pareiškė tokiomis aplinkybėmis negalintis dirbti toliau ir pasitraukė iš pareigų.

Situaciją Teisingumo ministerijoje pirmadienį įvertinusi prezidentė pareiškė, kad Teisingumo ministrė Milda Vainiutė nesusitvarko su pareigomis ir „demonstruoja politinį neįgalumą“.

M. Vainiutę į teisingumo ministres delegavo Socialdemokratų partija, kai dar priklausė valdančiajai koalicijai.

Vyriausybės narius ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia prezidentė.

Ieškos su koalicijos partneriais

„Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis būsimo teisingumo ministro žada ieškoti su koalicijos partneriais, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovais.

„Kol kas tikrai nėra kandidatūros, net nebuvo svarstymo, bet paieška prasidės, ir tarsiuosi, be abejo, su koalicijos partneriais“, – žurnalistams antradienį sakė premjeras.

„Aš ieškosiu kandidato, o kandidatūrą suderinsiu tiek su LVŽS, tiek su partneriais, nes pagal buvusią koalicinę sutartį formaliai buvo jų kvota. Dabar yra tik tarp frakcijų sutarimas, formalumo nėra, bet yra tam tikri žodiniai susitarimai, kur atsakomybės sritys numatytos“, – kalbėjo premjeras.

Kalbėdamas apie Mildos Vainiutės atsistatydinimą, S. Skvernelis sakė, jog pokalbio su ja metu priėjo prie bendros išvados, kad „reikia pokyčių, reikia naujo požiūrio, naujų jėgų, naujos komandos, kuri galėtų spręsti įsisenėjusias problemas“.

Anot jo, ministrės trauktis jis neraginęs, sprendimas buvo priimtas jos pačios, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją. S. Skvernelis teigė negalintis turėti „jokių priekaištų dėl jos sąžiningumo, padorumo, darbštumo“.

„Galbūt komunikavimo įgūdžiai buvo kitokie, bet jokių priekaištų nebuvo dėl kokybės teisės aktų. Dėl jos kompetencijos, Vyriausybės posėdžių metu, nesuabejojau nė karto“, – sakė premjeras.

Premjeras teigė, kad siūlys teisingumo ministro pareigas laikinai pavesti eiti vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui, iki bus paskirtas naujas Teisingumo ministerijos vadovas.

Valdančioji Socialdemokratų darbo frakcija antradienį pranešė siūlysianti savo atstovą į teisingumo ministrus, pasitraukus M. Vainiutei. Galimus kandidatus planuojama aptarti ketvirtadienį frakcijos posėdyje.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusi teisingumo ministrė M. Vainiutė antradienį po susitikimo su premjeru S. Skverneliu paskelbė atsistatydinanti.

Vyriausybės paskelbtame pranešime cituojamas S. Skvernelis teigė gerbiantis M. Vainiutės sprendimą susiklosčiusioje situacijoje ir esantis dėkingas už darbą ir „pradėtas esmines reformas, kurių ilgus metus iki tol niekas neragino ir nemėgino įgyvendinti“.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad ministrė su komanda nuo kadencijos pradžios ėmėsi reikiamų pokyčių, „tačiau dėl ligšiolinio ilgamečio neveiklumo būtini kur kas spartesni rezultatai ir progresas“.

M. Vainiutės vadovavimo ministerijai klausimas iškeltas, kai Teisingumo ministerijos audito darbuotoja, anksčiau dirbusi Kauno tardymo izoliatoriuje Rasa Kazėnienė per spaudos konferenciją užsiminė, kad viceministras Raimondas Bakšys, girdint ministrei M. Vainiutei, priešinosi jos ir kolegės iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namų audito metu surinktos medžiagos. Ji dėl vykdyto spaudimo taip pat kaltino ir ministerijos kanclerį Arūną Kazlauską.

Šią spaudos konferenciją Vyriausybės vadovo atostogų metu surengė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Jis taip pat pareiškė paliksiantis premjero komandą, jei neatsistatydins R. Bakšys.

Komentuodamas šią situaciją premjeras sakė, kad „Skirmantas pasielgė ne politiškai brandžiai kalbėdamas arba reikšdamas galimus kaltinimus vienam ar kitam politikui“, tačiau patarėja lieka dirbti.

„Tai nėra jo atsakomybės sritis, jis yra ministro pirmininko patarėjas, turi patarti, bet tai žmogus, kuris dega, kurios širdis yra karšta, kartais šalto proto pritrūksta, bet norai, tikslai siekiami nusveria“, – apie patarėją sakė S. Skvernelis.

R. Bakšys atsakydamas į kaltinimus gynėsi tik raginęs sulaukti audito pabaigos, kad teisėsaugos tyrimai netrukdytų procesams, tačiau pirmadienį pareiškė tokiomis aplinkybėmis negalintis dirbti toliau ir pasitraukė iš pareigų.

Situaciją Teisingumo ministerijoje pirmadienį įvertinusi prezidentė pareiškė, kad Teisingumo ministrė M. Vainiutė nesusitvarko su pareigomis ir „demonstruoja politinį neįgalumą“.

M. Vainiutę į teisingumo ministres delegavo Socialdemokratų partija, kai dar priklausė valdančiajai koalicijai.

Vyriausybės narius ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia prezidentė.