- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad balsuojant dėl privalomo gyvūnų ženklinimo pataisų įsigaliojimo datos ir perbalsuojant dėl jau priimto Seimo narių siūlymo, buvo pažeistas Seimo statutas. Tačiau, nepaisant komisijos išvados, parlamentas nusprendė nepalaikyti siūlymo iš naujo svarstyti Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas.
Siūlymą anksčiau priimtą sprendimą laikyti netekusiu galios palaikė 48 parlamentarai, o 75 balsavo už tai, kad galiojančiu būtų laikomas jau priimtas sprendimas.
Seimui apsispręsti dėl perbalsavimo teko dėl to, kad kovo 30 d. posėdyje vieno balso skirtumu buvo pritarta siūlymui, jog iki šiol atvesti katės, šunys ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis iki 2025 m. gegužės 1 d., tačiau Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė paprašė perbalsuoti dėl šio straipsnio, motyvuodama tuo, kad siūlymas priimtas tik vieno balso skirtumu. Galiausiai pakartojus balsavimą, Seimo narių pasiūlymas dėl vėlesnio įsigaliojimo termino buvo atmestas ir parlamentas nusprendė, kad įstatymas pradėtų galioti trejais metais anksčiau – nuo 2022 m. gegužės 1 d.
Tuo tarpu kilus dideliam nepasitenkinimui posėdžių salėje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, aiškino, kad kartoti balsavimą galima tuomet, kai yra vieno balso persvara.
Visgi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad buvo pažeistas Seimo statutas, kadangi jame nėra nuostatos, jog balsavimas kartojamas, kai sprendimas priimamas vieno balso persvara. Perbalsuoti galima tik tada, kai kartu keliamas klausimas dėl balsų skaičiavimo tikslumo, tačiau sprendimo priėmimas vieno balso persvara savaime nepagrindžia abejonės dėl galimo skaičiavimo netikslumo.
Kaip teigiama Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje, Seimo statutas numato, kad balsavimą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, ir tik tuomet, kai kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, arba, kai pateiktą siūlymą palaikė lygiai pusė balsavusių Seimo narių.
Seimo statutas leidžia pakartoti balsavimą tik vienodai pasiskirsčius balsams.
Kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją taip pat nurodoma, kad analogiškoje situacijoje, svarstant kitą klausimą, Seimo posėdžiui pirmininkavusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė prašymą perbalsuoti atmetė.
„Pareiškėjai nurodo, kad 2021 m. kovo 25 d. posėdyje susiklosčius analogiškai situacijai, kai sprendimą lėmė vieno balso persvara, Seimo posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkės pavaduotoja R. Morkūnaitė–Mikulėnienė atmetė prašymą pakartoti balsavimą motyvuodama tuo, kad Seimo statutas leidžia pakartoti balsavimą tik vienodai pasiskirsčius balsams“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje.
Todėl Etikos sargai priėjo prie išvados, kad nusprendus perbalsuoti dėl jau priimto Seimo narių siūlymo, buvo pažeistas Seimo statusas, o siekiant išvengti abejonių dėl priimto sprendimo, buvo rekomenduojama antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje balsavimą dėl dalies Seimo narių pateiktų pataisų pakartoti.
ELTA primena, kad kovo 30 d. Seimo rytiniame posėdyje buvo svarstomas projektas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo tvarkos. Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Juozas Baublys, Vidmantas Kanopa, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Giedrius Surplys, Kazys Strarkevičius ir Andrius Bagdonas teikė siūlymą, kad iki šio straipsnio įsigaliojimo datos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nenaudojami versliniam veisimui ir nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2025 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui datos.
Visgi po pakartotinio balsavimo buvo nuspręsta, kad visi katės, šunys ir šeškai, nenaudojami versliniam veisimui, turi būti įregistruojami Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d. Tačiau dėl Seimo statuto pažeidimo privalomo ženklinimo termino klausimą parlamentarai antradienį turės svarstyti dar kartą.
Balsuojant dėl viso Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projekto, Seimas privalomam gyvūnų ženklinimui pritarė 94 parlamentarams balsuojant už, 9 – prieš ir 22 susilaikius.
Nuo Gyvūnų gerovės įstatymo pataisų įsigaliojimo datos – gegužės 1 dienos – atvestos katės, šunys ir šeškai turės būti ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, jie privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki šių metų rugsėjo 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis norėtų keisti bemaž visą Vyriausybę: paliktų tik du ministrus
Antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jo išrinkimo atveju turėtų keistis Vyriausybės sudėtis, tokią mintį palaiko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas t...
-
Ekspertas apie nepavykusį referendumą: reikėtų išmokti pamokas
Referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko. Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų,...
-
Apie E. Vaitkaus populiarumą: negalima kaltinti vien Rytų Lietuvos1
Rusišką naratyvą skleidusiam kandidatui surinkus reikšmingą balsų skaičių per prezidento rinkimus, negalima dėl to kaltinti vien Rytų Lietuvos gyventojų, sako Demokratų sąjungos lyderis Saulius Skvernelis. ...
-
Rinkimų rezultatų staigmenos ir priežastys: kas iš ko atėmė balsus?2
Ingridos Šimonytės rezultatą konservatoriai vadina sėkme, vis dėlto per penkis metus ji prarado beveik 200 tūkst. rinkėjų. Maža to, konservatoriai tapo vieno miesto partija – Vilniaus. Staigmena įvardijamas Remigijaus Žemaitaičio pasiro...
-
K. Navickas: neturiu tikslo būti ministru visą kadencijos laiką3
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad laimėjęs šalies vadovo rinkimus jis koreguotų Vyriausybės sudėtį, labiausiai kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tikslo išbūti ministru visą kadencij...
-
Apie grįžimą prie VSD pranešėjo istorijos: tai priklausys nuo nuostatų, pykčio ir kvailumo
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas kartoja – laikinoji Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija ir jos išvados yra „rinkiminis žaisliukas“, kurį siekia išnaudoti &sc...
-
Apie prezidento norą pakeisti ministrus: tai nėra labai prasminga ir išmintinga2
Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad iš Prezidentūros siunčiamos žinutės apie galimus pokyčius Vyriausybėje po rinkimų yra skirtos mobilizuoti rinkėjus. ...
-
Buvusiam Lazdijų politikui V. Žičkai „čekiukų“ byloje sumažinta bauda
Kauno apygardos teismas 4 tūkstančiais eurų sumažino baudą „čekiukų“ byloje nuteistam buvusiam Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariui Valdui Žičkai. ...
-
Paaiškėjo pajūrio rinkėjų favoritai
Pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui, paaiškėjo, už ką daugiausiai balsavo Vakarų Lietuvos gyventojai. Pirmoje vietoje Klaipėdos mieste ir rajone, taip pat Kretingoje, Palangoje bei Neringoje populiariausias išliko kadenciją baigia...
-
F. Jansonas: reikia pasiaiškinti, ar Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas2
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad išsiaiškinus, kad Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas, galima būtų kalbėti apie jo keitimą. ...