- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai ketvirtadienį nutarė nesudaryti tyrimo komisijos dėl apkaltos surengimo konservatorei Jurgitai Sejonienei, užregistravusiai kalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.
Už tai, kad apkaltos komisija būtų sudaryta, balsavo 40 Seimo nariai, prieš buvo 69, susilaikė šeši politikai.
Apkaltos iniciatorius, Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis ketvirtadienį kalbėdamas Seime neslėpė apkaltos konservatorei ėmęsis dėl to, kad valdantieji šią procedūrą inicijavo jo atžvilgiu.
Seimas praėjusią savaitę sudarė tyrimo komisiją nustatyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą P. Gražuliui, nes jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską šiam nusisukus.
P. Gražulis tvirtino, kad J. Sejonienė dukart spaudė ne savo mygtuką.
„Netyčia du kartus iš eilės pabalsuoti apsirinkant tikrai negalima, tai darė sąmoningai. Tai viena iš sunkinančių aplinkybių“, – kalbėjo jis.
„Mano atveju vis dėlto paaiškėjo po keleto savaičių. Tikrai prisiminti visų epizodų negali, nes balsavimų vyksta daug. Aš netvirtinau, kad nebalsavau, bet netvirtinau, kad ir balsavau. Šiandien pateikus vaizdo medžiagą, man daugiau kyla abejonių, kad aš balsavau“, – aiškino P. Gražulis.
„Aš nežinau, ar balsavau, man tos vaizdo medžiagos nepakanka. Gali paimti pastumti kokį tušinuką, gal popieriaus lapą, taip gali pridėti ranką arčiau pultuko. Nėra ant pačio mygtuko paspaudimo fakto, o jums viskas aišku. Jūs, matyt, turite vadinamąją aiškiaregystės dovaną“, – kalbėjo jis.
Etikos ir procedūrų komisijos narys liberalas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad P. Gražulio ir J. Sejonienės pažeidimai – skirtingi, nes P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą šiam nematant, o J. Sejonienė užregistravo kolegę pasisakyti, nes ji nespėjo pareikšti savo pozicijos.
„Jeigu jūs nors kiek turėtumėte sąžinės, tai jūs taip pat ir dėl J. Sejonienės sudarytumėt komisiją, ir Konstitucinis Teismas galėtų duoti atsakymą“, – kalbėjo P. Gražulis.
Jeigu jūs nors kiek turėtumėte sąžinės, tai jūs taip pat ir dėl J. Sejonienės sudarytumėt komisiją, ir Konstitucinis Teismas galėtų duoti atsakymą.
„Nepriklausai valdančiajai daugumai, tai yra gaujai, ir ji tave bando sudoroti“, – sakė Seimo narys, kaltindamas valdančiuosius, kad nori susidoroti su juo.
J. Sejonienė ketvirtadienį Seime žurnalistams pripažino padariusi klaidą užregistruodama kalbėti J. Šiugždinienę, tačiau pagrindo apkaltai sakė nematanti.
„Tikrai neneigiu, kad Seimo statutą pažeidžiau, to tikrai nereikėtų daryti, rekomenduoju kitiems Seimo nariams tokių klaidų nekartoti, kaip aš padariau. Bet akivaizdu, kad toks pažeidimas nei apkaltos, nei Konstitucinio Teismo darbo papildomo (...) tikrai nevertas“, – teigė ji.
Konservatorė labiausiai stebėjosi, kad apkaltą jai itin aktyviai rėmė Mišrios Seimo narių grupė vadovė Agnė Širinskienė, tą patį didesniu mastu dariusi praėjusioje kadencijoje.
„Iki absurdo juokinga, kai ponia Agnė Širinskienė, kuri prieš keletą metų padarė kur kas rimtesnį nusižengimą tam pačiam statutui, tą darė apgalvotai, tą darė tikslingai, planuotai, disponavo svetimomis Seimo narių kortelėmis: atėjo į Seimo salę, kišo jas į balsavimo vietą, užregistravo juos kalbėti. Mano atveju, tai nesulyginama, aš tik paliečiau Jurgitos Šiugždinienės monitorių, niekaip niekada nedisponavau jos kortele. O Agnė Širinskienė dabar yra viena didžiausių mano apkaltos iniciatorių ir palaikytojų, ir entuziasčių“, – sakė J. Sejonienė.
Apkaltos J. Sejonienei iniciatyvą parėmė 42 opozicijos parlamentarai už tai, kad konservatorė registruodama pasisakyti frakcijos kolegę „sąmoningai pažeidė Seimo nario pažymėjimo naudojimo tvarką bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija sausį yra pripažinusi J. Sejonienę pažeidus Seimo taisykles ir nusižengus politikų etikai.
J. Sejonienė komisijai teigė netyčia palietusį Seimo salėje šalia sėdinčios J. Šiugždinienės kompiuterio ekraną, taip pat tvirtino, kad nebuvo gavusi kolegės prašymo užregistruoti ją kalbėti dėl motyvų.
„Seimo narės pažymėjimu nedisponavau jokia apimtimi ar būdu, savo nuožiūra užrašyti Seimo narę intencijų tikrai neturėjau, ypatingai todėl, kad Seimo narė jau buvo pareiškusi savo nuomonę dėl svarstomo projekto Seimo tribūnoje“, – paaiškinime nurodė J. Sejonienė.
Seimo etikos sargai tuomet nusižengimą konstatavo ir dėl P. Gražulio, kai jis balsavo už socialdemokratą L. Jonauską šiam to nežinant, tačiau nusprendė nepradėti apkaltos proceso, kaip tą siūlė Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Etikos ir procedūrų komisijai atsisakius inicijuoti apkaltą P. Gražuliui, T. V. Raskevičius dėl to surinko Seimo narių parašus. Seime buvo sudaryta komisija, kuri turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas P. Gražuliui pradėti apkaltos procesą.
Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.
Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas išreiškė paramą prieš „užsienio agentų“ įstatymą protestuojantiems kartvelams
Lietuvos Seimas antradienį išreiškė paramą prieš vadinamąjį užsienio agentų įstatymą protestuojantiems Sakartvelio gyventojams ir paragino šios valstybės parlamentą jį atšaukti. ...
-
Mirė buvęs Rokiškio meras V. Masiulis1
Antradienį mirė buvęs Rokiškio rajono meras Vytautas Masiulis. Apie netektį pranešė naujienų portalas „Gimtasis Rokiškis“. ...
-
Parlamentarai pradėjo svarstyti įpareigojimą gauti QR kodą norint dirbti su vaikais
Su vaikais norintys dirbti žmonės privalėtų turėti specialų kodą, kad nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus, o darbdaviai būtų įpareigoti reguliariai tikrinti tokius asmenis. ...
-
G. Landsbergis: Ukrainai turėtų būti suteikta didesnė laisvė smogti taikiniams Rusijoje
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį interviu sakė, kad Ukrainos sąjungininkės Vakaruose turėtų panaikinti savo apribojimus Kyjivui tiekiamų ginklų naudojimui ir suteikti daugiau laisvės smogti taikiniams Rusijoje. ...
-
Nesusipainiokite: antrojo turo prezidento rinkimuose iš anksto balsuojama savivaldybių pastatuose4
Prasidėjo išankstiniai antrojo turo prezidento rinkimai. Priešingai nei pirmame ture, iš anksto balsuoti Kaune galima savivaldybių pastatuose. Kauno teritorijoje yra dvi savivaldybės – Kauno miesto ir Kauno rajono. ...
-
G. Landsbergis: prezidento pareiškimai apie būsimus premjerus yra per ankstyvi9
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidento pareiškimai apie būsimus premjerus yra gerokai per ankstyvi ir teigė, kad politikams reikia „kantriai sulaukti rinkimų“. ...
-
Ministerija finansuoti gynybą siūlo didesniu pelno, draudimo ir akcizų mokesčiais1
Finansų ministerija antradienį pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. ...
-
Premjerė žada bendradarbiauti su tyrimą dėl COVID-19 skiepų pradėjusia prokuratūra
Premjerė Ingrida Šimonytė žada bendradarbiauti su prokuratūra, pradėjusia ikiteisminį tyrimą dėl didelio kiekio COVID-19 vakcinų įsigijimo pandemijos įkarštyje ir dalies jų utilizavimo nepanaudojus. ...
-
Klaipėdos savivaldybėje – išankstinis balsavimas8
Šiandien prasideda tris dienas truksiantis balsavimas iš anksto respublikos prezidento rinkimų antrajame ture. Kaip ir prieš dvi savaites, išankstiniai rinkimai Klaipėdoje vyks savivaldybės posėdžių salėje Liepų gatvėje, te...
-
G. Nausėda: turime informacijos, kad sabotažo aktai gali kartotis6
Lenkijoje suėmus asmenis, galimai susijusius su sabotažais šalyje ir „Ikea“ gaisru Vilniuje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokios provokacijos gali kartotis ir toliau. ...