Taip parlamentarai nusprendė bendru sutarimu.

Atmesti naują modelį pasiūlė šios kadencijos Seimo Kultūros komitetas.

Anot jo, siūloma sukurti naują žiniasklaidos rėmimo fondą savo paskirtimi labai panašų į šiuo metu galiojantį Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą. Komiteto teigimu, reikia apsvarstyti galimybes peržiūrėti esamo žiniasklaidos finansavimo modelio nuostatas ir atsižvelgti į visų suinteresuotų asmenų, institucijų ir organizacijų teisėtus lūkesčius bei pasiūlymus.

Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį imtasi prieš kelerius metus po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos. Praėjusios kadencijos Seime buvo sudaryta speciali darbo grupė šiai problemai spręsti, jai vadovavo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Darbo grupės parengtose Visuomenės informavimo pataisose buvo numatyta, kad naujo Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra jos įgaliota Kultūros ministerija.

Fondą valdytų senatas ir taryba. Valstybės paramos lėšas žiniasklaidai skirstytų taryba, o keturis iš 11 jos narių skirtų bei veiklą prižiūrėtų senatas. Į šią savo atstovus deleguotų įvairios tarybos ir Lietuvos teisininkų draugija.

Dabar valstybės paramą skirstančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkai yra apie 20 įvairių visuomeninių organizacijų. Paramą skirsto septynių narių taryba.

Projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas paramą skirstys pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis), lietuvių išeivijos (diasporos).

Taip pat įdėtas saugiklis, kad kultūros periodinių leidinių srities projektams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondo lėšų, regionų informacinio skatinimo programai – ne mažiau kaip 35 procentai.

Siūlymą įsteigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą ir nustatyti naują lėšų skirstymo modelį kritikavo Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.

Projektą rėmusi didžiuosius naujienų portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija teigė, kad saugiklių nuo politikų įtakos pakanka, ir teisingu vadino sprendimą apriboti dalį papildomos paramos iš biudžeto finansuojamam nacionaliniam transliuotojui.