Per slaptą balsavimą dėl M. Basčio mandato panaikinimo balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo nariai, 24 susilaikė. Vienuolika biuletenių rasta negaliojančių.

Konstitucija numato, kad norint per apkaltą panaikinti Seimo nario mandatą už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.

Po šio balsavimo apkaltos procedūra laikoma baigta.

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Dar nesako, ar dėsis prie valdančiosios daugumos

Apkaltą atlaikęs parlamentaras Mindaugas Bastys dar nesako, ar dėsis prie valdančiosios daugumos.

„Dar neskubėkime. Leiskite man po viso šio proceso atsigauti“, – teigė M. Bastys, Seime žurnalistų paklaustas, ar po tokio balsavimo ketina prisidėti prie valdančiosios daugumos.

Man buvo svarbu, kad būtų išsaugota mano garbė ir mano artimųjų, ir man tai pavyko padaryti.

Paaiškėjus apie jo ryšius su Rusijos verslo atstovais, M. Bastys pernai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, jis paliko jos frakciją Seime ir šiuo metu dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Seimo narys antradienį teigė nieko nežinąs, kad būtų koks nors susitarimas tarp „valstiečių“ ir Socialdemokratų darbo frakcijos palaikyti jį.

„Man buvo svarbu, kad būtų išsaugota mano garbė ir mano artimųjų, ir man tai pavyko padaryti“, – paaiškėjus slapto balsavimo rezultatams pareiškė M. Bastys.

„Konstitucinis Teismas sprendimą priėmė grynai subjektyviais motyvais, ne objektyviais. Ne aiškiais kriterijais, o subjektyviais. Ir šiuo atveju tik Seimas priima galutinį vertinimą ir būtent slaptu balsavimu“, – teigė M. Bastys, paklaustas, ar galima kalbėti apie garbės išsaugojimą, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką.

M. Bastys sako neturėjęs informacijos, „kas kaip balsuos“, nesidomėjęs tuo. Jis teigė to nedaręs, nes norėjęs leisti kiekvienam parlamentarui apsispręsti savarankiškai.

„Kai Seimo nariai balsuoja slaptai, jie balsuoja laisvai“, – tvirtino M. Bastys.

Paklaustas, kas lėmė tokį Seimo narių sprendimą – jam palikti mandatą – politikas pareiškė, kad sudėtinga pasakyti.

„Daug aplinkybių, bet, manau, kad pagrindinė – mano pasitikrinimas poligrafu. Tai turėjo lemiamą prasmę“, – svarstė M. Bastys. 

Seimo narys poligrafu teigė buvęs patikrintas Lenkijoje, vertėjui verčiant ir klausimus, ir atsakymus. Melo detektorius esą parodė, kad M. Bastys, pildydamas klausimyną gauti leidimui dirbti su visiškai slapta informacija, nemelavo nenurodydamas pažinties su buvusiu KGB pareigūnu Piotru Vojeika.

Parlamentaras sakė nesupratęs, kad būtina nurodyti ne tik dabartinių, bet ir buvusių valstybių pažįstamus agentus. KGB buvo Sovietų Sąjungos struktūra.

Pasak M. Basčio, svarbiausia apkaltos pamoka jam – kad reikia „su institucijomis daugiau kalbėti, kai kyla nesusipratimų“.

„Manau, kad tinkamai reikėjo visuomenę informuoti, kai buvo organizuojamas neformalus susitikimas, tai nebuvo padaryta, tai buvo praėjusioje kadencijoje“, – savo padarytas klaidas vardijo parlamentaras.

Paklaustas, ar ateityje bendraus su P. Vojeika ir kitais asmenimis, dėl kurių negavo dirbti leidimo su visiškai slapta informacija, Seimo narys teigė neturintis teisės nebendrauti su Lietuvos piliečiais.

„Jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ir mano Seimo nario laisvas mandatas, ir Konstitucinis Teismas iš esmės yra pasisakęs, kad nedraudžiama su visais Lietuvos piliečiais bendrauti. Šia prasme turiu kaip ir teisę, o gal net ir pareigą bendrauti su visais, kurie į mane kreipiasi. Pasakyti, kad aš kategoriškai atsiriboju, yra neatsakinga“, – sakė M. Bastys.

Kita vertus, jis tvirtino pats to bendravimo nesieksiąs.

R. Karbauskis kaltina konservatorius

Dėl Seimo sprendimo išsaugoti Mindaugo Basčio mandatą valdančiųjų „valstiečių“ vadovas kaltina opozicinius konservatorius.

Politikui įtarimų sukėlė vieši Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pasisakymai, jog slaptame balsavime jie M. Basčio nepalaikys.

„Manau, kad konservatoriai sąmoningai galvojo padaryti kažkokią provokaciją, kad dabar mus kaltintų. Nes dabar labai keistas kaltinimas: po to, kai Seimo salėje pati Rasa Juknevičienė sakė, kad mes balsuosime vieningai, man tas įtarimas kilo ir pasidalinau posėdyje komentuodamas, kad man keista, kodėl tai sakote, nes balsavimas yra slaptas. Kaip tai vertinti?“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad parlamentarai ir anksčiau yra nepalaikę Konstitucinio Teismo išvadų, pavyzdžiui, Aleksandro Sacharuko atveju, tad, jo nuomone, Seimas „dirbs, kaip dirbo“. R. Karbauskis tikino pats balsavęs už M. Basčio mandato panaikinimą ir teigė žinantis tik vieną „valstietį“, kuris buvo apsisprendęs balsuoti kitaip.

„Valstiečių“ seniūnas mano, kad net ir po šio sprendimo ateityje parlamentiniai tyrimai turės prasmę.

„Visi tyrimai turi prasmę. Buvo Konstitucinio Teismo sprendimas, Seimo nariai turėjo galimybę apsispręsti. Man labai gaila, kad sprendimas yra toks“, – sakė jis.

Pamynė KT sprendimą

Balsavę prieš Mindaugo Basčio apkaltą Seimo nariai pamynė Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Seime yra daug žmonių, 140 žmonių, tie, kurie balsavo prieš, pamynė (KT sprendimą – BNS), o ne visas Seimas. Sprendimas priimtas Seimo vardu, bet Seimas nėra viena įstaiga, tai yra nuomonių visuma, o nuomonių visuma šiandien tokia, deja“, – po balsavimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimui antradienį neužteko balsų panaikinti šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu dėl nuslėptų ryšiu su buvusiu KGB darbuotoju apkaltinto Seimo nario M. Basčio mandatą.

Per slaptą balsavimą už M. Basčio mandato panaikinimą balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo nariai, 24 susilaikė. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.

V. Pranckietis kartu garantavo, kad „valstiečių“ frakcija balsavo už mandato panaikinimą, nors frakcija ir nebuvo priėmusi sprendimo dėl pozicijos balsuojant.

„Aiškiai kažkas norėjo, kad atrodytų, kad „valstiečių“ frakcija nori „pavesti“, bet vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad „valstiečių“ frakcija balsavo už apkaltą“, – tvirtino V. Pranckietis.

Bet paklaustas, kas tuomet kaltas dėl žlugusio balsavimo, sakė nežinantis, argumentuodamas balsavimo slaptumu.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame komentare V. Pranckietis sakė griežtai smerkiantis tokius balsavimo rezultatus.

„Tokia balsavimo dėl M. Basčio Seimo nario mandato panaikinimo pabaiga yra tiesiog nepateisinama. Tai įrodo, kad asmeniniai žmonių, kurie atstovauja Lietuvai, interesai peržengė viešąjį interesą“, – sakoma V. Pranckiečio komentare.

Jis pažymi, kad „Seimo nario mandatas lieka rankose žmogaus, kuris nuslėpė ryšius, turinčius reikšmės valstybės paslapčių saugumui ir dėl kurių Konstitucinis teismas pripažino, jog jis vienareikšmiškai prarado valstybės pasitikėjimą“.

„Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus“, – sako parlamento vadovas.

Prezidentė: Seimas save gėdingai diskreditavo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Mindaugo Basčio mandatą išsaugojęs Seimas save gėdingai diskreditavo.

„Pamindamas Konstitucinio Teismo išvadą bei ignoruodamas valstybės nacionalinio saugumo interesus, tokiu balsavimu Seimas save gėdingai diskreditavo“, – teigia prezidentė.

D. Grybauskaitės komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Nėra kliūčių atstatyti narystę partijoje

Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad po antradienį parodyto Seimo pasitikėjimo Mindaugui Basčiui formaliai nėra kliūčių atstatyti sustabdytą narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) ir grįžti į frakciją Seime.

Kartu jis pažymi, jog palankus Seimo sprendimas „nepanaikina Konstitucinio Teismo išvados“, jog M. Bastys pažeidė Konstituciją.

„Formaliai, jokių kliūčių jam nėra atstatyti savo narystę partijoje. Tačiau nepaisant Seimo sprendimo, išlieka moralinis, vertybinis vertinimas, o Konstitucinio Teismo išvados taip pat niekas nepanaikina. Ką darys M. Bastys, jis, turbūt, informuos pats, mes, savo ruožtu, taip pat norime išgirsti jo poziciją“, – BNS teigė LSDP pirmininkas.

Jis taip pat sako, kad dabar M. Bastį gali įvertinti tik valdančioji dauguma, o vėliau – ir rinkėjai.

„Nagrinėjant situaciją, pateikiant ją visuomenei buvo nagrinėjamas ne siauras priesaikos sulaužymo epizodas, o veikla, kontaktai. Tai yra moralinis, etinis ir politinis aspektas. Bet šiandien tą atsakomybę dėl šios situacijos perima valdančioji koalicija, tai yra jų atsakomybė. O rinkėjai jau tai įvertins“, – dėstė G. Paluckas.

Jis tikino, kad socialdemokratai neturėjo išankstinės pozicijos, kaip reikėtų balsuoti Seime.

Antausis VSD ir Konstituciniam Teismui

Didžiosios Seimo opozicinės frakcijos balsavimą, kai neužteko balsų panaikinti Mindaugo Basčio mandato, vadina antausiu Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Konstituciniam Teismui.

„Galvoju ne tiek apie M. Bastį, kiek apie VSD santykį su Seimu arba Seimo antausį VSD ir kitą Seimo antausį Konstituciniam Teismui. Manau, kad tai labai svarbios Lietuvos institucijos ir Seimui nusispjauti į tai. Čia nebe M. Basčio klausimas“, – antradienį komentuodamas balsavimo rezultatus teigė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas.

Seimui neužteko balsų panaikinti šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu apkaltinto Seimo nario M. Basčio mandatą.

Per slaptą balsavimą dėl jo mandato panaikinimo balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo nariai, 24 susilaikė. Vienuolika biuletenių sugadinti.

Konstitucija numato, kad norint per apkaltą panaikinti Seimo nario mandatą už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.

„M. Bastys, jeigu ir yra padaręs klaidų, jis jų nebedarys. Seimas linkęs daryti sisteminių klaidų. Patys kalbėdami apie valstybės saugumą, mes nusispjauname į Valstybės saugumo departamentą. Kalbėdami apie konstitucingumą ir teisės viršenybę, nusispjauname į Konstitucinio Teismo verdiktą“, – teigė E. Gentvilas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad balsavimo rezultatai rodo, jog dalis Seimo yra užvaldyti.

„Šiandien Ramūnas Karbauskis paneigė visus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimus, jis prisiėmė atsakomybę pareikšdamas dar prieš balsavimą, kad frakcijai leista balsuoti, kaip nori. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turbūt buvo paskaičiuota, sutarta su būtent tokiu skaičiumi žmonių, kurių pritrūktų iki tų 85“, – teigė konservatorė.

„Galima mąstyti, kad tai tik noras išsaugoti daugumą ir turėti itin lojalų sau žmogų, tokį pažeistą, truputį apdaužytą, bet kita vertus, žiūrėdama į tai, ką mes radome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tirdami, vertinu kaip dalies Seimo užvaldymą“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Anot jos, užvaldytam Seimui nesvarbu, kas vyksta aplink jį, nekreipiamas dėmesys nei į vietos, nei į tarptautinę aplinką.

„Užvaldytas Seimas, kuriam nesvarbu, kas vyksta aplinkui, kuris balsuoja dėl akivaizdaus Rusijos interesų gynėjo, lobisto Seime palikimo parlamentaru, o kontekstas yra toks, kas vyksta Britanijoje, kalbame apie hibridinius karus, priimame gražius įstatymus, nacionalinio saugumo strategijas, kaip mes kovosime su hibridiniu karu, ir čia pat ant stalo padedami duomenys, kaip veikia Kremlius ir kaip bando daryti įtaką Lietuvos vidaus politikai. Ir valdančiosios partijos vadovas pasako, kad balsuosime taip, kaip balsavo“, – sakė konservatorė.

E. Gentvilas tvirtino, kad balsavimas dėl M. Basčio mandato buvo balsavimas pagal politinį interesą.

„Nežinau, kaip dėl sąžinės, nebuvau ten įlindęs, bet manau, kad politiniai interesai jiems svarbiausia“, – apie valdančiųjų motyvus sakė liberalas.

V. Bakas: negalime nuleisti rankų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas, „valstietis“ Vytautas Bakas sako, kad negalima nuleisti rankų po Mindaugui Basčiui palankaus Seimo sprendimo.

Parlamentui antradienį nepalaikius Konstitucinio Teismo (KT) bei NSGK išvadų, jog parlamentaras pažeidė Konstituciją ir veikė prieš Lietuvos interesus, V. Bakas teigia matantis prasmę tolesniam „politinio atsparumo didinimui“.

„Matau prasmę saugoti valstybės interesus. Tikiuosi, kad po truputėlį, žingsnis po žingsnio, suprantančių atsiras daugiau – kito kelio mes neturime, turime reaguoti į tai, kas stabdo valstybės pažangą, skaidrinti politinę sistemą. Tikrai rankų negalima nuleisti po šio balsavimo“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Balsavimą jis pavadino „politinės sistemos atsparumo patikrinimu“ bei dėkojo 72 parlamentarams, slaptu balsavimu pasisakiusiems, kad būtų panaikintas M. Basčio mandatas.

„Pamatėme, kiek mūsų politinė sistema atspari įtakoms ir reikia dirbti toliau“, – sakė V. Bakas.

NKSG pirmininkas tiki, kad M. Basčio nepalaikė ir didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų.

„Frakcijoje buvo kalbėta apie tai, kad balsuosime už apkaltą. Buvo atskiri žmonės, kurie pasisakė prieš, jie pasisakė nuosekliai, iš anksto, bet tai nebuvo didžioji dalis. Didžioji dalis frakcijos, mano įsitikinimu, balsavo už ir turiu pagrindo tuo tikėti“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Seimui nepritarus M. Basčio apkaltai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis tai vertino kaip Tėvynės išdavystę ir nepasitikėjimą V. Baku.

„Po tokio Seimo daugumos balsavimo, manau, kad NSGK pirmininkas nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo ir nebegali užimti Lietuvos saugumui ypač svarbaus komiteto pirmininko posto. Jei V. Bakas apsispręstų apskritai trauktis tiek iš NSGK pirmininko posto, tiek iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, opozicijos durys jam būtų atviros“, – pranešime pažymėjo G. Landsbergis.

Atsakydamas į tai V. Bakas teigė, jog Seimas yra balsavęs ir patvirtinęs Seimo NSGK tyrimo išvadas dėl M. Basčio, todėl kalbėti apie nepasitikėjimą komitetu nėra pagrindo. V. Bakas atkreipė dėmesį, jog komitete dirba ir trys konservatoriai.

„Komiteto darbas – surinkti ir paskelbti įrodymai tuo metu įtikino Seimo narius, kad ponas Bastys palaikė ryšius ne tik su Rusijos specialiųjų tarnybų buvusiais žmonėmis, bet ir nusikalstamo pasaulio atstovais, ir „Rosatom“ atstovais, kurie siekė priešingų tikslų nei Lietuvos tikslai. Seimas šiandien vertino pateiktus duomenis ir slaptu balsavimu priėmė sprendimą, kurį mes turime. Bet tai nereiškia, kad tų įvykių nebuvo ir kad išvados netinkamos“, – kalbėjo V. Bakas.

Anot jo, komitetas iki vasaros turi atlikti kitą tyrimą – dėl interesų grupių įtakos politiniams procesams, todėl turėtų tęsti darbą, o po to būtų galima svarstyti ir pasitikėjimą komiteto nariais.

„Reikia leisti komitetui atlikti tyrimą, kurį šiuo metu vykdome dėl interesų grupių įtakos ir birželio mėnesį galima svarstyt (nepasitikėjimą - BNS), jei vis tik Seimas manys, kad komitetas nesusitvarko. Mes ir taip šiandien padarėme meškos paslaugą tiems interesams ir gilinti tos situacijos, kuri tikrai yra gėdinga, nereikėtų bent iki to laiko, kol komitetas užbaigs tyrimą“, – sakė V. Bakas.

Advokatas: pamiršo be piktos valios

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus tenkino žodinis Seimo nario Mindaugo Basčio atsakymas, kad pažįsta buvusį KGB darbuotoją Piotrą Vojeiką, todėl daugiau nebuvo atliekamas joks tyrimas, sako parlamentaro gynėjas.

Antradienį Seimui pradėjus svarstyti apkaltos procedūrą prieš M. Bastį Juozas Gaudutis įrodinėjo, kad M. Bastys be piktos valios pamiršo nurodyti pažįstąs P. Vojeiką, nes nesuprato klausimo.

Būtent dėl to, kad nenurodė šios pažinties pildydamas VSD klausimyną dėl leidimo dirbti su visiškai slapta informacija, M. Bastys pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką. Dėl to jam dabar gresia prarasti Seimo nario mandatą.

„VSD pakako, kad patikrinant žodžiu M. Bastys nenuslėpė savo pažinties su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, todėl nebuvo reikalo tikrinti poligrafu“, – sakė J. Gaudutis.

Jis teigė, kad M. Bastys savo noru Lenkijoje buvo patikrintas melo detektoriumi, šis esą parodė, kad Lietuvos politikas nesuprato tinkamai klausimo ir atsakė į jį sąžiningai – taip, kaip manė, sąmoningai nieko neslėpė.

„Moksliškai pagrįsta, kad M. Bastys elgėsi teisingai ir sąmoningai neklaidino VSD“, – sakė advokatas.

Antradienį atsakydamas į kolegų klausimus M. Bastys tvirtino, kad klausimyno klausimas buvo klaidinantis. Dėl to jis su advokatu kreipėsi į lietuvių kalbos specialistą, ar Seimo narys galėjo nesuprasti klausimo.

„Mano supratimu, skliausteliuose turėjo būti įrašyta, kad tai apima ir buvusias valstybes, kurių jau šiandien nebėra, – KGB darbuotojus, žvalgybininkus, saugumo darbuotojus ir panašiai ir būtų viskas paprasta ir aišku“, – tvirtino Seimo narys.

M. Bastys aiškino susipainiojęs ir nenurodęs ryšių su sovietų KGB buvusiu darbuotoju P. Vojeika, nes anketoje klausta apie pažintis su užsienio valstybių žvalgybų esamais ar buvusiais darbuotojais, o Sovietų Sąjunga kaip valstybė nebeegzistuoja.

Anot Seimo nario, skaitant klausimą apie buvusius užsienio žvalgybos darbuotojus į galvą neateina, kad jis apima ir buvusių valstybių žvalgybininkus.

Jis taip pat pareiškė, jog VSD privalėjo jį perspėti, jeigu matė, kad jo bendravimas su tam tikrais žmonėmis kelia grėsmę valstybei.

„Aš bendravau su Lietuvos Respublikos piliečiais, man nekilo jokių abejonių dėl šių piliečių, aš kitos informacijos neturėjau, ja galėjo disponuoti tik tarnybos“, – teigė M. Bastys.

J. Gaudutis kalbėjo, kad nenustatyta, jog M. Bastys būtų buvęs užverbuotas užsienio žvalgybų ar kad jis būtų perdavęs P. Vojeikai kokių nors svarbių dokumentų ar pan.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė teigė negalinti suprasti, kodėl M. Bastys bendravo su P. Vojeika, žinodamas, kad šis anksčiau dirbo KGB.

„Ar tikite, kad yra buvusių kagėbistų?“ – teiravosi ji.

„Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat ir buvęs KGB darbuotojas, yra Lietuvos piliečiai, jie čia gyvena, čia dirba. Man, kaip Seimo nariui, nėra galimybės atsisakyti ar ignoruoti. Aš nebendravau nuolat, buvo keli epizodiniai susitikimai. Aš asmeniškai tų susitikimų neieškojau“, – teigė M. Bastys.

„Aš turiu atstovauti visiems, kaip Žmogaus teisių komiteto narys turiu bendrauti ir su esamais, ir su buvusiais nusikaltėliais“, – pridūrė politikas.

Jis taip pat pabrėžė, kad dabar laikosi VSD rekomendacijos nebendrauti su tam tikrais pažįstamais asmenimis.

Seimo narys prisipažino svarstęs, ar pačiam nepasitraukti iš parlamento, bet esą jį perkalbėjo rinkėjai.

„Galvojau, kad reikėtų atsisakyti mandato, bet rinkėjai, kurie mane renka ne pirmą kadenciją, prašė, kad nedėčiau mandato“, – tvirtino M. Bastys.

Antradienį kalbėdamas dėl balsavimo motyvų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad M. Basčio versijos jau paneigtos.

„Šiuo atveju P. Vojeika atstovavo „Rosatom“ interesams, jis nebuvo paprastas žmogus, paprastas pilietis (...) M. Bastys tą žinojo ir padėjo jam ir kitiems įgyvendinti tuos interesus. Nustatyti šeši atvejai, kai M. Bastys klaidino, maskavo savo veiklą, tai patvirtina įslaptinta informacija, buvo kuriamos versijos, kaip pateisinti savo pažintį su tais žmonėmis. Tas taip pat matyti medžiagoje“, – teigė V. Bakas.

Jis pabrėžė, kad M. Bastį dėl pavojingų ryšių įspėjo ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius.

„Surinkti įrodymai, kad M. Bastys suprato savo ryšių pavojingumą ir kūrė planus, kaip juos nuslėpti. Vėliau siekė aukščiausių postų valstybėje, siekė susipažinti su valstybės paslaptimis“, – teigė V. Bakas.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis užtarė kolegą, sakydamas, jog jis galėjo nežinoti, kad bendrauja su agentu.

„Gal ir aš ne kartą esu susitikęs su žmogumi, kurį pažįstu, o jis yra KGB agentas?“ – svarstė P. Gražulis. 

„Ar galima žinoti? Juk agentai yra visi slapti“, – tvirtino jis.

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad šis politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.

Šių ryšių pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai kovą atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.

Anksčiau tyrimą dėl M. Basčio ryšių atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jis padarė išvadą, kad politikas veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Šioms išvadoms pritarė ir Seimas.

M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje – ji apima Šakius ir kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.

Kilus skandalui dėl ryšių su Rusija M. Bastys sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.

Kad būtų panaikintas Seimo nario mandatas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.